„Sistema neveikia korektiškai, nors įgaliojimai sukurti, deklaracijos neišsiunčiamos, o ITPC palaikymo linija – tyli. Elektroniniai delegavimai įvesti, tačiau muitinė vis tiek prašo popierinių sutarčių,“ – sako Evelina Petkuvienė, muitinės tarpininkavimo ir logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Mepa“ direktorė, iškėlusi šią temą profesiniame socialiniame tinkle Linkedin.
Pasak jos, tai ne pirmas kartas, kai naujos sistemos paleidžiamos nepasiruošus, o pirmieji, kurie patiria pasekmes, yra verslai: „Kartais atrodo, kad būtent deklarantai tampa testuotojais, o ne naudotojais“, – sako E.Petkuvienė.
Verslas nebesutinka būti „bandomaisiais triušiais“
Muitinės tarpininkų bendruomenė tokius atvejus vadina sistemine problema, kuri kartojasi metai iš metų.
„Kiekvienas muitinės sistemų pokytis atneša trikdžius ir niekada nepraeina sklandžiai. Tai visuomet padidina darbo kaštus, o klientų nepasitenkinimas krinta ant tarpininkų. Muitinės svetainėje nėra informacijos apie trikdžius, tad verslas paliekamas nežinioje“, – teigia vienas muitinės praktikas, pageidavęs likti anonimu.
Jis pabrėžia, kad verslas ne kartą prašė būti įtrauktas į naujų sistemų bandymus, tačiau pasiūlymai dažnai lieka neišgirsti.
„Labai norėtųsi, kad bent kartą paleidus naujas sistemas nebūtume bandomieji triušiai, rizikuojantys atsakomybe pagal administracinius straipsnius. Jau pirmą dieną, kai sistema neveikė, mūsų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas – žmonės uždaroje grupėje dalinosi realiais sprendimais, padėjo vieni kitiems. Tai parodė, kad verslas veikia kaip sistema, o valstybė kol kas – ne“, – sako jis.
Teisinė atsakomybė egzistuoja – bet tik teorijoje
Teisininkas Dr. Gediminas Valantiejus, besispecializuojantis muitų teisėje, primena, kad tokiose situacijose valstybės atsakomybė numatyta įstatymuose, tačiau realiai verslas lieka be kompensacijų.„Teismai yra pasakę, kad jei įmonė patyrė žalą dėl muitinės IT sistemos neveikimo, ji gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tačiau praktikoje valstybė labai retai pripažįsta kaltę, o sumos būna simbolinės. Realiai prisiteisti beveik neįmanoma,“ – sako ekspertas.
Bendra išvada – būtina sisteminė atsakomybė
Ši situacija tapo dar vienu pavyzdžiu, kad valstybinės IT sistemos dažnai paleidžiamos be realaus testavimo, o rizika ir nuostoliai perkeliami verslui. Verslo atstovai sutaria – būtina įdiegti praktinį testavimo etapą ir įtraukti sektoriaus profesionalus prieš naujų sistemų įsigaliojimą. „Skaitmenizacija turi būti apie efektyvumą, o ne eksperimentus. Jei valstybė nori, kad verslas veiktų skaidriai, pirmiausia pati turi veikti patikimai,“ – sako Evelina Petkuvienė.
