2025-09-28 13:02

Vienas įtakingiausių mokslininkų Yamamoto – kaip kosmosas pagreitina senėjimą ir ką atskleidė pelių tyrimai

Kosmosas – tai ne tik misijos į Mėnulį ar Marsą, bet ir unikali laboratorija, leidžianti geriau pažinti mediciną ir žmogaus kūną. Tokiais tyrimais užsiima ir peles Tarptautinėje kosmoso stotyje tiriantis prof. Masayuki Yamamoto, davęs išskirtinį interviu 15min.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
JAXA Kosmoso medicinos tyrimų mokslo direktorius; Tohoku universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir prorektorius, Prof. Masayuki Yamamoto
JAXA Kosmoso medicinos tyrimų mokslo direktorius; Tohoku universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir prorektorius, Prof. Masayuki Yamamoto / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Mokslininkas Lietuvoje lankosi antrą kartą. Šį kartą jis atvyko į čia vykusią mokslo konferenciją „Life Sciences Baltics“, į kurią mokslininkus iš viso pasaulio pakvietė Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Bioscience“.

Shutterstock nuotr./Tarptautinė kosminė stotis
Shutterstock nuotr./Tarptautinė kosminė stotis

Apie pelių tyrimus Tarptautinėje kosmoso stotyje, atskleidžiančius senėjimo paslaptis, pavojus sveikatai, su kuriais susiduria astronautai, ir kosmoso medicinos ateitį – išskirtiniame 15min interviu su vienu įtakingiausių pasaulio mokslininkų – Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) Kosmoso medicinos tyrimų mokslo direktoriumi, japonu prof. Masayuki Yamamoto.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./JAXA Kosmoso medicinos tyrimų mokslo direktorius; Tohoku universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir prorektorius, Prof. Masayuki Yamamoto
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./JAXA Kosmoso medicinos tyrimų mokslo direktorius; Tohoku universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir prorektorius, Prof. Masayuki Yamamoto

– Kodėl pasirinkote dirbti būtent su kosmoso medicinos tyrimais?

– Baigęs medicinos studijas tapau gydytoju, tačiau mane traukė novatoriški moksliniai tyrimai. Todėl įstojau į magistrantūros studijas ir pradėjau gilintis į biochemiją. Viena iš mano sričių buvo oksidacinis stresas. Idėja paprasta: mums reikia deguonies, kad išgyventume ir gautume energijos, bet jis taip pat gali organizmui kenkti. Ši žala pasireiškia ligomis, tokiomis kaip miokardo infarktas ar insultas – jų kilmė siejama su oksidaciniu stresu.

Mums reikia deguonies, kad išgyventume ir gautume energijos, bet jis taip pat gali organizmui kenkti.

Tyrinėdamas šį reiškinį išsiaiškinau mechanizmą, kaip mūsų organizmas atpažįsta vadinamąjį „blogą deguonį“ – reaktyviąsias deguonies rūšis (ROS) – ir kaip jų atsikrato. Tada pagalvojau: astronautai kosmose susiduria su specifiniu stresu – gravitacijos nebuvimu ir kosmine radiacija. Tad mano atrastas mechanizmas, padedantis pašalinti ROS Žemėje, galėtų veikti ir kosmose, mažindamas oksidacinį stresą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą