Praėjusią naktį per Lietuvą slinkusi galinga žaibų audra padovanojo retą reginį – danguje sužibo kaukas, dar vadinamas kosminiu žaibu. Šį reiškinį užfiksavo „Facebook“ grupės „SkyChasersLT“ narys Tadas Janušonis.
„Stebėjau nerealią žaibų diskoteką iš toli ir nė kiek nebeliūdėjau. Pagalvojau, kad reikia tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti tuo, kas yra, ir iškart sužibo spraitas, – įraše rašė T.Janušonis. – Ko gero, tai geriausios kompozicijos nuotrauka, kurią esu padaręs su kauku.“
Reiškinį, anot T.Janušonio, sukėlė žaibo išlydis, užfiksuotas maždaug už 130 kilometrų, ties Pabrade.
Kas tas kaukas?
Virš galingų audros debesų kartais sužimba neįprasti rausvos spalvos blyksniai, angliškai vadinami „sprites“. Lietuviškai šie reiškiniai dar vadinami kaukais arba kosminiais žaibais. Tai trumpalaikiai elektros išlydžiai, susidarantys aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose virš aktyvių perkūnijų.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Vidas Dobrovolskas aiškino, kad šie reiškiniai susidaro gerokai aukščiau nei įprasti žaibai – maždaug 50–90 kilometrų aukštyje.
Kosminiai žaibai dažniausiai atsiranda po itin stipraus žaibo išlydžio tarp audros debesies ir Žemės paviršiaus. Toks išlydis trumpam pakeičia elektrinį lauką virš debesų ir sužadina aukštai atmosferoje esančias dujas.
„Galingas žaibo išlydis tarsi sukuria impulsą, kuris paveikia daug aukščiau esančius atmosferos sluoksnius“, – 15min teigė V.Dobrovolskas.
Raudona šių reiškinių spalva atsiranda dėl sužadintų azoto molekulių. Savo forma kaukai gali priminti medūzas, morkas, šakotus medžius ar vertikalius šviesos stulpus. Vis dėlto danguje jie pasirodo itin trumpam – dažniausiai vos kelioms ar keliolikai milisekundžių.
„Juos labai sunku užfiksuoti“, – sakė V.Dobrovolskas.
Reiškinys yra trumpalaikis ir palyginti neryškus, be to, jį dažniausiai galima pamatyti tik naktį, stebint tolumoje, ties horizontu, esančią audrą.
