Kaip 15min pasakojo orų entuziastė J.Uzdraitė, tai ne pirma jos pačios prie Rubikių ežero, Anykščių krašte, fotoaparatu užfiksuota Šiaurės pašvaistė. Lietuvoje retą vaizdą jai pavyko įamžinti ir prieš dvejus metus.
„2019 metais buvo pranašauta tarp grupės narių [feisbuko grupės, – aut past.] kad turėtų matytis pašvaistė, nes buvo nedidelė magnetinė audra, pagal skalę siekė 4 balus. Ištroškę nuotykių su kolega susitikome ant Bijeikių apžvalgos bokšto Anykščių rajone, šalia Rubikių ežero, ir mums pavyko, nors buvo šalta, -1 laipsnis“, – pasakojo ji ir paaiškino, kad plika akimi pašvaistės nė nebuvo matyti.
„Pernai taip pat buvo pranašauta, tačiau lijo lietus. Tad prieš kelias dienas feisbuko grupė „Sky Chasers“ pasidalijo informacija, jog buvo didelis saulės spindulių pliūpsnis, kad gali būti, jog net plika akimi matysis pašvaistė. Nusprendėme su kolega vėl nuvažiuoti į tą patį apžvalgos bokštą ir palaukti, nes tikrai Lietuvoje pamatyti pašvaistę – retas atvejis“, – pasakoji ji.
Pasak J.Uzdraitės, laukti šalia Rubikių ežero esančiame apžvalgos bokšte teko visą vakarą, maždaug nuo 18 val. Laikas bėgo, prisiminė ji, o fotoaparatas ir akis nieko nepastebėjo.
„Jau galvojau leistis žemyn, eiti sušilti į mašiną, nes ant bokšto buvo vėjas šioks toks. Pagalvojau, dar padarysiu vieną kadrą ir lipsiu, bet padarius nuotrauką pasimatė keli pašvaistės spalvų stulpai. Tuo metu net užvirė kraujas ir prasidėjo fotografavimas“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Anot jos, pašvaistė danguje pamažu pradėjo rodytis maždaug 01.40 val. „Ant bokšto buvome beveik iki 3 val. nakties, kol dar šiek tiek matėsi, bet kylantis mėnulis viską užgožė, tad keliavau namo labai laiminga, nes pavyko“, – išskirtinę naktį prisiminė ji.
15min kalbintas kito išskirtinio kadro autorius Arminas Šimkus sakė, kad nufotografuoti ir pamatyti Šiaurės pašvaistę – neapsakomas jausmas.
„Esu toks labai mėgėjiškas dangaus kūnų stebėtojas, kuris dažnai ankstyvo pavasario mėnesiais ir rugpjūčio–spalio mėnesiais per jaunatis (tamsiausias mėnesio dienas) mėgsta važiuoti į gamtą fotografuoti žvaigždžių“, – pasakojo jis.
Vilniuje gyvenantis vaikinas džiaugiasi radęs progą ištrūkti iš miesto ir pabūti gamoje.
„Šis kartas kalendoriuje nebuvo apibrauktas ir nelabai planuotas, nes įprastai spalio pabaiga – lapkričio pradžia būna šalti mėnesiai, todėl gražiausios Paukščių Tako dalys nesimato įprastai važiuojant fotografuot ir niekados negali žinot, kada tos magnetinės audros bus“, – teigė jis.
Vis dėlto, anot A.Šimkaus, prieš kelias dienas pasirodė prognozės, kad bus labai stiprios magnetinės audros, todėl abejonių nekilo: „Buvo aišku, kad tokio vaizdo jau tikrai nepraleisiu. Paskutinė tokia audra buvo prieš penkerius metus.“
„O pats laukimas buvo įspūdingas, nes įprastai vietų ieškojimas sudaro labai didelę dalį, nes stengiuosi nevažiuot į tą pačią vietą – įdomiau kažką naujo atrast.
Labai įdomus ir neapsakomas jausmas, kai pradedi užfiksuot danguje vykstančius pasikeitimus per savo fotoaparatą, kai savom akim nelabai gali matyt, ir jie po truputį vis keičiasi“, – kalbėjo jis.
Kaip pasakojo vaikinas, važiuodamas fotografuoti negali žinoti, ar pasiseks ką nors užfiksuoti, tačiau ši „medžioklė“ buvo labai sėkminga.
