Sekite 15min Google
Jie bijo žmonių. Iš tiesų šių gyvūnų išpuoliai yra tokie reti, kad Šiaurės Amerikoje žmonės kur kas dažniau nukenčia nuo žaibo nei tampa lokių ar pumų aukomis. Tyrimai rodo vieną galimą to priežastį – lokiai ir pumos deda dideles pastangas, kad, kai tik įmanoma, išvengtų žmonių.
Šiaurės Amerikoje rudieji lokiai arba grizliai vidutiniškai kasmet užpuola apie 11 žmonių.
Pumos per metus užpuola vos 4–6 žmones. Tikslių duomenų apie juodųjų lokių išpuolių skaičių nėra, tačiau 1900–2009 m. užfiksuoti tik 63 mirtini šių gyvūnų išpuoliai prieš žmones.
Palyginimui, JAV ir Kanadoje kasmet žaibas trenkia į maždaug 580 žmonių.
Vien pažvelgus į skaičius, žaibo smūgiai Šiaurės Amerikoje įvyksta maždaug 50 kartų dažniau nei rudųjų lokių išpuoliai prieš žmones. Kodėl tokie išpuoliai yra reti?
Pasak dviejų mokslinių tyrimų autorių, priežastis ta, kad šie gyvūnai ne tik reaguoja į pasirodžiusius žmones – jie aktyviai keičia savo elgesį, kad jų išvengtų.
Viename iš tyrimų, kuriam vadovavo JAV Miškų tarnybos laukinės gamtos biologas Philipas Manlickas, mokslininkai stebėjo juoduosius ir ruduosius lokius, besimaitinančius prie lašišų nerštaviečių pietryčių Aliaskoje.
Kai lokys priartėdavo, judesiui jautrūs garsiakalbiai paleisdavo kirų balsų, bekelės transporto priemonių arba žmonių balsų įrašus, o kameros fiksuodavo gyvūnų reakciją.
Paaiškėjo, kad išgirdę transporto priemonių garsus lokiai skubėdavo pasišalinti maždaug du kartus dažniau nei išgirdę kirų balsus. O išgirdę žmonių balsus lokiai sprukdavo beveik 10 kartų dažniau.
Tyrimas apie pumas, kuriam vadovavo Kalifornijos universiteto Santa Kruze aplinkos mokslų specialistas Johnas Morganas, atskleidė panašią tendenciją.
Mokslininkai išanalizavo šešerius metus rinktus GPS duomenis iš 36 Santa Kruso kalnuose gyvenusių ir GPS siųstuvais paženklintų pumų. Šie duomenys buvo palyginti su GPS aktyvumo programėlės „Strava“ informacija, kuri parodė, kur ir kada žmonės vaikščiojo pėsčiomis, važinėjo dviračiais ar naudojosi takais.
Paaiškėjo, kad pumos ne tik reaguodavo į žmonių buvimą. Jos tarsi numatydavo, kur ir kada žmonių aktyvumas bus didžiausias, ir iš anksto vengdavo tų vietų tuo metu.
Abiejų tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šie gyvūnai elgiasi taip, tarsi žmones laikytų rimta grėsme.
