Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą. Nors Plutonas 2006 m. Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) buvo „pažemintas pareigose“ iš planetų į nykštukines planetas, nemažai mokslininkų Plutoną ir toliau yra linkę laikyti planeta.
Pastarąjį kartą iki tol tik pro teleskopus matytas Saulės sistemos kūnas iš arti buvo apžiūrėtas 1989 m., kai NASA zondas „Voyager 2“ praskriejo pro dujinį milžiną Neptūną, kuris Plutonui yra artimiausia kaimyninė planeta.
„Žmonijai tai bus apsilankymas visiškai naujame ir neregėtame pasaulyje, nors jis vyks nuotoliniu būdu, – pasakoja programos „New Horizon“ vadovas, Pietvakarių tyrimų instituto Boulderyje (Koloradas, JAV) tyrėjas Alanas Sternas. – Tokios akimirkos lyginti su naujo marsaeigio nuleidimu kitame Marso regione nėra prasmės. Visi mes pamatysime naują pasaulį, kurio net iš tolo nėra matęs nė vienas žmogus. Manau, tai – neeilinė galimybė pakurstyti žmonių entuziazmą ir susidomėjimą kosmosu.“
Plutonas: planeta ar ne planeta?
Nuo 1930 m., kai buvo atrastas, Plutonas buvo laikomas devintąja Saulės sistemos planeta. Tačiau 2006 m. rugpjūtį viską pakeitė IAU verdiktas: „oficialiomis“ dangaus kūnų sąvokomis ir kategorizavimu besirūpinanti organizacija nusprendė peržiūrėti sąvokos „planeta“ turinį.
Toks sprendimas buvo priimtas iš dalies dėl vis didėjančio aiškumo, jog Plutonas yra toli gražu ne vienintelis didžiausias Kuiperio juostos objektas (Kuiperio juosta – šaltų dangaus kūnų žiedas, juosiantis Saulės sistemą anapus Neptūno orbitos). Galutinai Plutoną iš „planetos“ statuso išvertė 2005 m. Mike'o Browno vadovaujamų astronomų padarytas atradimas Kuiperio juostoje – už Plutoną didesnis dangaus kūnas Eridė.
Tad 2006 m. rugpjūčio 24 d. IAU patvirtino naują termino „planeta“ apibrėžimą: planeta yra kūnas:
– kuris skrieja aplink saulę;
– kuris nėra kito dangaus kūno palydovas;
– kuris yra pakankamai didelis, todėl gravitacijos dėka įgijęs apvalią sferos formą (tačiau ne toks didelis, kad jame prasidėtų žvaigždėms būdingos branduolinės sintezės reakcijos);
– kuris yra „išsivalęs“ savo orbitinės erdvės apylinkes nuo kitų orbitomis skriejančių kūnų.
Tokiu būdu Plutonas buvo perkeltas į naują dangaus kūnų kategoriją – nykštukines planetas. Jos nuo planetų skiriasi paskutiniuoju apibrėžimo punktu: jos nėra „išsivaliusios“ savo orbitinės erdvės apylinkių nuo kitų orbitomis skriejančių kūnų.
Istorinis skrydis pro Plutoną įvyks jau kitą vasarą. Jis, tikėtina, pakurstys ugnį diskusijose dėl Plutono statuso.
Kai kurie astronomai naują klasifikaciją sveikino. Tačiau buvo ir tokių (tarp jų – misijos „New Horizons“ vadovas A. Sternas), kurie nenorėjo su tuo sutikti.
„Tokio absurdo nesu girdėjęs nei matęs jokioje kitoje mokslo šakoje, – 2011 m. space.com piktinosi astronomas. – Upė ir yra upė, nepriklausomai nuo to, yra šalia kitų upių ar nėra.“
Tiesa, dėl termino „nykštukinė planeta“ A. Sternas pretenzijų neturi. Jo įsitikinimu, nykštukinės planetos turėtų būti laikomos visavertėmis planetomis ir patekti į tą pačią dangaus kūnų kategoriją, kuriai priskiriama ir Žemė, Marsas ar Saturnas, Neptūnas.
„Nykštukinių planetų (kurių, panašu, yra nepaprastai daug) atskyrimas primena IAU mėginimą trūks plyš išlaikyti planetų skaičių žinomą ir konkretų, – 2011 m. kalbėjo A. Sternas. – Tai – nelabai moksliška. Juk žvaigždžių, galaktikų, asteroidų tikslaus skaičiaus mes irgi nežinome.“
Zondas „New Horizons“ į Saulės sistemos pašalius iškeliavo 2006 m. sausį. Istorinis skrydis pro Plutoną įvyks jau kitą vasarą. Jis, tikėtina, pakurstys ugnį diskusijose dėl Plutono statuso. O skrieja Plutonas nuo Saulės nutolęs 5,87 mlrd. kilometrų – taip toli, jog net legendinio kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukose atrodo kaip baisiai neryškus rutuliukas.
Zondo priartėjimas praskleis nežinomybės šydą, kuris šį dangaus kūną dengia jau daugiau 80 metų. Štai iki 1978 m. mokslininkai nė neįtarė, kad nykštukine planeta „paverstas“ Plutonas turi mėnulių. Tais metais buvo pastebėtas didžiulis 1 207 km skersmens palydovas Charonas, kuris dydžiu beveik prilygsta Plutonui (2 302 km skersmuo).
Naujasi „Hubble“ stebėjimai byloja, kad Plutonas turi dar bent keturis kur kas mažesnius mėnulius: 2005 m. buvo atrastos Niktė ir Hidra, o 2011 ir 2012 m. – Cerberis ir Stiksas. NASA zondas „New Horizons“ mėgins ne tik juos užfiksuoti, bet ir atrasti naujų Plutono palydovų. Be to, kosminis aparatas išsiaiškins, ar Plutonas turi žiedų sistemą, kartografuos Plutono ir Charono paviršių ir charakterizuos jo geologinę sandarą. Praskriejęs pro Plutono sistemą, „New Horizons“ leisis tyrinėti Kuiperio juostos.
Beje, Plutono ir Charono tandemas yra vienintelis žinomas Saulės sistemoje atvejis, kai du stambūs dangaus kūnai skrieja aplink bendrą masės centrą, kuris nesutampa su kurio nors iš tų kūnų erdvės koordinatėmis. Vis dėlto IAU iki šiol stabdė iniciatyvas paskelbti Plutoną dvinare planeta ir Charoną įvardijo tiesiog Plutono palydovu.
