„Ta žvaigždė gyveno labai įdomiais laikais, – pasakoja tyrimui vadovavęs Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkas Ryanas Chornockas. – Tai yra vadinamieji tamsieji amžiai, milijardas metų po Didžiojo sprogimo. O mes – savotiški teismo ekspertizės specialistai, kurie tiriame žvaigždės mirtį ir galaktikos gyvenimą, kuris vyko ankstyvoje kosmoso egzistavimo epochoje.“
Kai minėtos žvaigždės dienos buvo baigtos, šviesulys surengė vieną šiurpiausių dalykų astronomijoje – gama spindulių žybsnį. Tai buvo neeilinis gama žybsnis – jis truko labai ilgai, ilgiau nei 4 minutes. Šimtmetis po šimtmečio, sprogimo šviesa skriejo visatos tyrais, kol pasiekė atokų visatos kampelį, kuriame gyvename ir mes, ir kuriame tą šviesą absorbavo NASA kosminio teleskopo „Swift“ objektyvas. Tai įvyko šių metų birželio 6 dieną. R.Chornockas su kolegomis mikliai suorganizavo papildomus žybsnio stebėjimus Arizonoje veikiančiu antžeminiu teleskopu MMT ir Havajuose veikiančiu teleskopu „Gemini North“.
„Nukreipti objektyvus į reikiamą tašką mums pavyko vos per keletą valandų, – pasakoja R.Chornockas. – Operatyvumas šiuo atveju buvo gyvybiškai svarbus tyrimo parametras. Mums reikėjo aptikti ir ištirti žybsnio žaras.“
Gama žybsnio „žaros“ susidaro, kai sprogimo srautai bloškiasi į sprogusią žvaigždę supusius dujų telkinius – susidaro kažkas panašaus į kosminį cunamį. Šviesai artimu greičiu atskriejusi žvaigždės medžiaga dujų debesis įkaitina ir šie pradeda švytėti. Ši šviesa, skrosdama gimtąją galaktiką, kliudo tarpžvaigždinius debesis ir nušviečia jų spektrą. Pagal spektrą galima nustatyti cheminę sudėtį, pagal kurią astronomai sprendžia, iš kokių dujų galėjo būti sudarytos tolimosios galaktikos.
Visi cheminiai elementai, sunkesni už vandenilį, helį ir litį, yra žvaigždžių produktai. R.Chornockas su savo tyrėjų kolektyvu atrado, kad toje galaktikoje buvo tik apie 1/10 dalies įvairiausių metalų, esančių Saulės sistemoje. Ką tai reiškia? Galbūt toje tolimoje galaktikoje ir galėjo susidaryti planetos su kietu paviršiumi, tačiau beveik akivaizdu, kad gyvybės toje galaktikoje būti negalėjo.
„Kai toji žvaigždė mirė, visata vis dar ruošėsi gyvybei, – paaiškina R.Chornockas. – Gyvybės joje dar nebuvo, tačiau reikiami elementai jau buvo „kaldinami.“
Už 12,7 mlrd. šviesmečių įvykęs gama spindulių žybsnis, pavadinimu „GRB 130606A“, yra vienas tolimiausių gama žybsnių astronomijos istorijoje.
„Ateityje sugebėsime aptikti ir ištirti dar tolimesnius gama žybsnius – tai padaryti padės jau statomas Didysis Magelano Teleskopas“, – tvirtina Harvardo-Smitsono astrofizikos centro specialistas ir tyrimo bendraautorius Edo Bergeris.
