„Mažesnės valstybės turi unikalią galimybę veikti greičiau ir lanksčiau nei didžiosios ekonomikos. DI gali tapti įrankiu, leidžiančiu su mažesniais resursais kurti aukštos vertės sprendimus. Tačiau tai įvyks tik tuo atveju, jei bus investuojama į žmonių gebėjimus ir mokymąsi visą gyvenimą – technologijos pačios savaime pranašumo nesukuria“, – sako Ch.Dede.
Ragina keisti švietimo sistemą
Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenimis, iki 2030 m. daugiau nei trečdalis darbuotojų turimų įgūdžių iš esmės pasikeis arba taps nebeaktualūs dėl technologinių ir ekonominių pokyčių. Šiuo pokyčių laikotarpiu profesorius turi vieną patarimą Lietuvai – ugdyti žmonių gebėjimą greitai ir kokybiškai mokytis naujų dalykų.
„Reikia kurti švietimo sistemą, orientuotą į kompetencijas ir problemų sprendimą, o ne tik žinių kaupimą. Mokymasis visą gyvenimą turi tapti norma, o ne išimtimi, tad esminis gebėjimas ateityje bus galėjimas greitai ir kokybiškai mokytis“, – teigia Ch.Dede.
Didžiausia rizika Lietuvai jis laiko bandymą naudoti DI tam, kad automatizuotume pasenusią švietimo sistemą, vietoje to, kad kurtume naują, atitinkančią ateities gebėjimų poreikius.
„Dabartinis ugdymas orientuotas į faktų įsiminimą ir testų laikymą, tačiau šias funkcijas DI jau atlieka geriau nei žmogus. Turime pereiti prie sprendimų priėmimo, patyriminio mokymosi ir DI kaip partnerio naudojimo. Priešingu atveju ruošime studentus pasauliui, kuris jau nebeegzistuoja“, – tikina profesorius.
Pasak jo, svarbiausi taps gebėjimai, kurių negali automatizuoti DI – tai sprendimų priėmimas sudėtingose situacijose, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, taip pat gebėjimas bendradarbiauti su žmonėmis ir DI sistemomis bei savarankiškai mokytis.
Pavyzdžiui, medicinoje DI gali analizuoti tūkstančius mokslinių straipsnių per dieną, tačiau sprendimai dėl paciento gydymo vis dar priklauso nuo gydytojo, kuris geba įvertinti žmogiškus ir vertybinius pasirinkimus.
„Viešojoje erdvėje dominuoja naratyvas, kad DI pakeis žmones, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Mes pereiname į erą, kurioje DI papildo žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeičia. Intelektą sudaro skaičiavimai ir sprendimų priėmimai. Būtent antroji dalis išlieka žmogaus stiprybe, todėl darbo vietos neišnyks – jos transformuosis, o žmonės koncentruosis į sprendimus ir kontekstą“, – prognozuoja Ch.Dede.
Išskirtinė galimybė susitikti su profesoriumi
Chris Dede yra vienas įtakingiausių pasaulyje švietimo inovacijų ir technologijų ekspertų, daugiau nei du dešimtmečius formavęs globalų požiūrį į tai, kaip mokymasis keičiasi skaitmeninėje eroje.
Ilgametis Harvardo profesorius yra tarp nedaugelio mokslininkų, kurie ne tik analizuoja ateitį, bet ir realiai ją kuria, konsultuodamas tokias organizacijas kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ar dalyvaudamas JAV švietimo politikos formavime.
Jo darbai apie dirbtinį intelektą, virtualias mokymosi aplinkas ir viso gyvenimo mokymąsi yra vieni labiausiai cituojamų pasaulyje, o jo idėjos šiandien daro tiesioginę įtaką tam, kaip valstybės ir institucijos pergalvoja švietimo sistemas ateities kontekste.
Profesorių bus galima sutikti „WoW University“ kartu su Vilniaus universiteto (VU) Mokymosi visą gyvenimą centru bei asociacija „EdTech Lithuania“ organizuojamoje konferencijoje „Mokymasis visą gyvenimą: naujoji įgūdžių ekonomika“, kuri vyks 2026 m. balandžio 16 d. Vilniuje.
Renginyje dalyvaus tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, akademikai, verslo lyderiai ir inovacijų kūrėjai. Tarp pranešėjų – „London School of Innovation“ švietimo direktorius dr. Paresh Kathrani, Pietų Korėjos Nacionalinio visą gyvenimą trunkančio mokymosi instituto atstovė Min-Seon Park, Lietuvos verslo lyderiai ir mokslininkai.
Konferencijoje bus diskutuojama apie ateities mokymosi modelius, regionų talentų pritraukimą, technologijų poveikį žmogaus gebėjimams bei įgūdžių poreikį sparčiai kintančioje ekonomikoje.
Programoje taip pat numatyti pokalbiai apie naujo mokslo kūrimą: nuo antreprenerystės tyrimų iki pažangių technologijų, leidžiančių saugoti informaciją DNR molekulėse.
