Nauja gamykla turėtų būti statoma Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), į ją planuojama investuoti apie 36 mln. eurų. Statybos leidimas dar negautas.
„Sklype yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas anksčiau rengtam projektui. Ankstesnį statybą leidžiantį dokumentą panaikins naujajam projektui, kurio projektiniai pasiūlymai yra teikiami šioje byloje,
statybą leidžiantis dokumentas“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos miesto savivaldybė derinimui su visuomene paskelbė rugsėjo 22-ąją.
Jie numato, kad sklype Pramonės gatvėje turėtų iškilti apie 15 metrų aukščio ir beveik 13 tūkst. kvadratinių metro ploto statinys su gamykla ir sandėliu, taip pat darbo vietomis administracijai, valgykla ir pagalbinėmis patalpomis kitiems darbuotojams.
Nauja gamykla per metus galėtų pagaminti apie 4,3 tūkst. tonų konditerijos, 12,2 tūkst. tonų – kitų kepinių ir 7,1 tūkst. tonų duonos.
Pernai „Klaipėdos duona“ statyboms gavo 28 mln. eurų paskolą iš verslo projektus viešaisiais pinigais finansuojančio nacionalinio plėtros banko „Ilte“.
Šiuo metu „Klaipėdos duona“ įsikūrusi Šilutės plente, joje dirba per 180 žmonių, konsoliduotos bendrovės pajamos pernai siekė 17,9 mln. eurų, o grynasis pelnas – 1,2 mln. eurų. Įmonė taip pat kontroliuoja kepinių gamyklą „Javinė“, kuri veikia Minijos gatvėje.
Praėjusią vasarą bendrovė neatsakė į naujienų portalo VE.lt klausimą, ar į naują pastatą LEZ būtų perkeltos abi šios gamyklos.
Kontrolinis „Klaipėdos duonos“ akcijų paketas priklauso uostamiesčio finansinių paslaugų bendrovei „Kuren food“, pastarąją per kitas įmones valdo trys fiziniai asmenys, tarp kurių yra ir vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių Darius Vyšniauskas. Remiantis žurnalo „Top 500“ kasmet sudaromu reitingu, jo turto vertė 2025 metais siekė 80 mln. eurų.
Šiemet liepą bendrovė gavo leidimą veikti Klaipėdos LEZ, laisvosios ekonominės zonos įmonės statusas verslui suteikia galimybę gauti tam tikras mokestines lengvatas.
Pavyzdžiui, zonos įmonė, į kurią investuota ne mažiau nei 1 mln. eurų, dešimtmetį nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 metus jai taikomas 50 proc. sumažintas šio mokesčio tarifas – tai numatoma Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme.
