2026-09-25 09:36

Apskaičiavo, kas pigiau – nuoma ar būsto paskola?

Sparčiai brangstant būstui, nuoma tampa vis rimtesne alternatyva būsto pirkimui. Vis dėlto dabartinių kainų palyginimas rodo, kad paskolos įmoka visuose trijuose didmiesčiuose vis dar gali būti mažesnė už orientacinę nuomos kainą, tačiau pirkėjui reikia penkiaženklės pradinės sumos ir ilgalaikio įsipareigojimo, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
google Sekite 15min Google
Nuoma
Nuoma / 123rf.com nuotr.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2025–2026 m. žiemą būsto pardavimo kainos augo 11–12 proc., o nuomos – 5–7 proc. metiniu tempu. Lietuvos bankas nurodo, kad toks atotrūkis didina nuomos patrauklumą, nors būsto paklausa išlieka didelė.

„Nuomininkas perka lankstumą, o pirkėjas dalį kiekvienos įmokos paverčia savo turtu. Kita vertus, savininkui tenka pradinis įnašas, remonto, draudimo išlaidos ir rizika, kad, gyvenimo planams pasikeitus, būstą reikės parduoti nepalankiu metu. Tai yra rimti įsipareigojimai, tad palyginti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako Ieva Butkutė, banko „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė.

Vilniuje nuoma jau konkuruoja su pirkimu

Palyginti pasirinktas 50 kv. metrų butas, 30 metų paskolos terminas, 15 proc. pradinis įnašas ir 4,09 proc. metinė palūkanų norma. Taip pat daroma prielaida, kad savininkas būsto priežiūrai kasmet atideda 0,5 proc. jo vertės. Nors daliai pirmojo būsto pirkėjų jau gali būti taikomas 10 proc. įnašas, jis nėra garantuojamas visais atvejais.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2026 m. liepą vidutinė butų pardavimo kaina Vilniuje siekė 3 120 eurų už kvadratinį metrą, Kaune – 2 253 eurus, Klaipėdoje – 2 032 eurus už kvadratinį metrą. Išvedus šios bendrovės nurodytų dviejų kambarių butų nuomos intervalų vidurkius, orientacinė nuoma siektų atitinkamai 733, 583 ir 570 eurų. Tai paprastas pagal pasiūlos dydį nepasvertas vidurkis.

Vilniuje 50 kv. metrų būstas pagal vidutinę miesto kainą atsieitų apie 156 tūkst. eurų. Jam įsigyti reikėtų 23,4 tūkst. eurų pradinio įnašo, o dar apie 1,6 tūkst. eurų šiame modelyje numatoma skirti turto vertinimui, notaro paslaugoms, hipotekai, registravimui ir kitoms sandorio išlaidoms.

Pasiskolinus 132,6 tūkst. eurų, mėnesio įmoka siektų apie 640 eurų. Jeigu savininkas dar atidėtų po 65 eurus būsimiems remonto ir priežiūros darbams, bendra būstui kas mėnesį skiriama suma pasiektų apie 705 eurus.

Tuo metu orientacinė panašaus dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje siektų apie 733 eurus. Vadinasi, mėnesio pinigų srauto požiūriu pirkėjo būstui skiriama suma būtų maždaug 28 eurais mažesnė. Vis dėlto nuomininkui nereikėtų iš karto skirti beveik 25 tūkst. eurų pradiniam įnašui ir sandorio išlaidoms; šios lėšos galėtų būti panaudotos kitoms investicijoms.

Kaune ir Klaipėdoje pirkimo pranašumas ryškesnis

Kaune tokio pat dydžio butas kainuotų apie 112,7 tūkst. eurų. Pradinis įnašas ir kitos numatytos įsigijimo išlaidos sudarytų apie 18 tūkst. eurų, mėnesio paskolos įmoka – 462 eurus. Jeigu būsimiems remontams kas mėnesį būtų atidedami dar 47 eurai, bendra suma pasiektų apie 509 eurus.

Orientacinė dviejų kambarių buto nuoma Kaune siektų apie 583 eurus. Taigi pirkėjo mėnesio biudžete liktų maždaug 74 eurais daugiau, nors būstui įsigyti iš karto reikėtų skirti apie 18 tūkst. eurų.

Klaipėdoje 50 kvadratinių metrų būsto vertė sudarytų apie 101,6 tūkst. eurų. Pirkėjui reikėtų maždaug 16,3 tūkst. eurų santaupų, paskolos įmoka siektų 417 eurų, o kartu su 42 eurų remonto rezervu – apie 459 eurus. Orientacinė nuomos kaina siektų apie 570 eurų, todėl mėnesio skirtumas pirkėjo naudai sudarytų apie 111 eurų.

Nuomininkui irgi neužtenka vieno mėnesio nuomos įmokos

Paprastai nuomininkui tenka sumokėti pirmojo mėnesio nuomos įmoką ir vieno ar dviejų mėnesių užstatą, o užsakius brokerio paslaugas gali prisidėti dar maždaug vieno mėnesio nuomos dydžio atlygis. Todėl persikeliant į 733 eurus per mėnesį kainuojantį butą Vilniuje iš karto gali prireikti apie 2,2–3,1 tūkst. eurų. Tiesa, užstatas, tinkamai įvykdžius sutartį, turėtų būti grąžintas.

„Verta nepamiršti, kad kapitalas būste įšaldomas ilgam, o netikėtas remontas gali greitai panaikinti kelių mėnesių sutaupymą. Tiesa, istoriškai nuomos kainos ilgalaikėje perspektyvoje auga kartu su infliacija, o paskolos dydis nesikeičia, todėl, bėgant metams, pirkėjo finansinis pranašumas linkęs didėti. Tai reiškia, kad pirkimo finansinis pranašumas dažniausiai išryškėja ne per vieną mėnesį, o per ilgesnį laikotarpį“, – įspėja I.Butkutė.

Mažesnis pradinis įnašas palengvina tik pradžią

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas sąlygas atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams pradinis įnašas gali siekti 10 proc. Vilniaus scenarijuje tai leistų iš karto skirti 7,8 tūkst. eurų mažiau, tačiau mėnesio įmoka padidėtų nuo 640 iki 678 eurų.

Todėl I.Butkutė pabrėžia, kad universalaus atsakymo, ar geriau pirkti, ar nuomotis, vis dar nėra. „Jeigu žmogus nėra tikras, kuriame mieste gyvens po penkerių metų, nuoma gali būti racionalus pasirinkimas dėl lankstumo. Be to, jeigu pinigai aktyviai investuojami į kitas turto klases, kartais nuoma gali netgi apsimokėti ir finansiškai. Tiesa, nuosavas būstas nėra tik finansinis, bet ir komforto bei ramybės klausimas. Viskas priklauso nuo prioritetų“, – apibendrina specialistė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.