Sekite 15min Google
Vertinant šiuolaikinius pramoninius objektus, vis svarbesni tampa ne vien jų dydis ar gamybos pajėgumai. Dėmesys skiriamas energiniam efektyvumui, darbuotojų gerovei, architektūrai, pastato ilgaamžiškumui ir jo poveikiui aplinkai. Šie aspektai rodo, kad pramonės plėtra gali būti neatsiejama nuo atsakingo požiūrio į žmones ir vietovę, kurioje veikia verslas.
Darbo aplinka prasideda nuo pastato
Viena svarbiausių šiuolaikinio pramoninio pastato savybių – tinkamos darbo sąlygos. Lietuvoje vis dar galima rasti senų pramoninių teritorijų ir sandėlių, kuriuose trūksta darbuotojams pritaikytos infrastruktūros: patogių persirengimo patalpų, dušų ir kitų kasdieniam komfortui reikalingų sprendimų.
„Tikriausiai vienas iš svarbiausių momentų yra švari darbo aplinka. Labai gaila, bet vis dar turime Lietuvoje senų pramoninių rajonų ir pastatų, kuriuose yra seni sandėliai, nėra darbuotojams pritaikytos infrastruktūros. Mūsų modernūs pastatai leidžia įgyvendinti geras darbo sąlygas“, – komentuoja Greta Kuklytė, „Sirin“ pardavimų projektų vadovė.
Moderniai projektuojami pastatai leidžia į šiuos poreikius pažvelgti iš esmės kitaip. Svarbus tampa ne tik gamybos ar sandėliavimo procesų efektyvumas, bet ir tai, kaip pastate jaučiasi žmonės. Ypatingas dėmesys skiriamas natūraliai dienos šviesai, ypač biuro patalpose, patogiam patalpų išplanavimui, apšvietimui ir kokybiškai inžinerinei infrastruktūrai.
Ne mažiau reikšmingas ir pastato pasiekiamumas. Darbuotojams turi būti patogu atvykti tiek viešuoju, tiek asmeniniu transportu, taip pat dviračiais. Todėl modernios pramoninės teritorijos vertinamos ne kaip atskiri objektai, o kaip platesnės infrastruktūros dalis, kurioje svarbus susisiekimas ir kasdienis patogumas.
Toks požiūris atspindi platesnį pokytį: gera darbo aplinka nebėra vien papildomas privalumas. Ji tampa svarbia šiuolaikinio verslo infrastruktūros dalimi.
„Yra trys svarbūs elementai. Pasiekiamumas visomis transporto rūšimis; teritorija, kur yra supaprastinta projektavimo tvarka, statybos leidimo tvarka; ir trečias, matyt, svarbiausias, kad „Sirin“ turi „Breeam“ sertifikatą. Pirmąkart susiduriu, kad sandėliavimo paskirčiai yra tokia kokybė“, – sako Julius Šeibokas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.
Tvarumas – nuo energijos iki kasdienių procesų
Tvarumas pramonėje prasideda ne nuo vieno sprendimo, o nuo daugybės tarpusavyje susijusių procesų. Energijos vartojimas, pastato inžinerinės sistemos, gamybos efektyvumas, atliekų mažinimas ir tiekimo grandinė kartu lemia, kokį poveikį aplinkai daro įmonės veikla.
Procesams naudojama saulės energija, dirbama siekiant beveik nesukurti atliekų, o tiekimo grandinė yra integruota ir paremta vietiniais partneriais. Tokia veiklos organizavimo logika leidžia tvarumą vertinti ne kaip atskirą iniciatyvą, o kaip visos gamybos sistemos principą.
Svarbus ir energinis pastato efektyvumas. Tinkamai suprojektuotas apšvietimas, rekuperacija, gerai veikianti ventiliacija ir kita inžinerinė įranga padeda kurti komfortišką aplinką bei racionaliau naudoti išteklius. Elektromobilių įkrovimo stotelės taip pat tampa šiuolaikinės infrastruktūros dalimi.
Tačiau tvarumas neapsiriboja vien energija. Reikšmės turi ir tai, iš kur atkeliauja gamybai reikalingos žaliavos, kaip organizuojamas jų tiekimas ir ar įmanoma sumažinti nereikalingą išteklių naudojimą. Kai skirtingos tiekimo grandinės dalys veikia darniai, tvaresnis tampa ne tik pastatas, bet ir jame vykdoma veikla.
„Toks projektas neabejotinai gali būti darnios plėtros pavyzdys, todėl kad viską čia darome pačiais efektyviausiais metodais“, – neabejoja Tauras Plungė, „KIKA group“ bendrasavininkis.
Pramoninė architektūra, kuri gali nustebinti
Gamyklos ir sandėliai dažnai vadinami pilkomis dėžėmis – statiniais, kurių svarbiausia funkcija yra praktinė. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau atsiranda pramoninių projektų, kuriuose funkcionalumas derinamas su architektūriniais sprendimais ir aplinkos estetika.
Ilgametę projektų vertinimo patirtį turintys specialistai pastebi, kad net ir gamybiniuose ar logistiniuose objektuose galima rasti išskirtinių sprendimų, kurie nustebina ir tampa reikšminga vietovės dalimi. Kai miestelyje greta tradicinės architektūros atsiranda šiuolaikiška, estetiškai suprojektuota ir apšviesta gamykla, tai gali tapti ne tik verslo, bet ir visos bendruomenės įvykiu.
„Darnios plėtros komisija beveik 20 metų važinėja ir vertina projektus. Galiu pasakyti, kad pastarąjį dešimtmetį atsiranda tokių šviesulių objektų, kurie gamybiniuose, logistiniuose objektuose vis tiek atranda tam tikrą dedamąją, kuri sužavi, nustebina“, – komentuoja Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas, komisijos pirmininkas.
Tokie pastatai keičia ir aplinką aplink save. Šalia jų gali kurtis naujos veiklos, atsirasti papildomų funkcijų, o pati teritorija įgyti daugiau gyvybės. Svarbi tampa ne tik pastato išorė, bet ir tai, kaip jis įsilieja į kraštovaizdį, kokią aplinką sukuria kaimynams ir kokį įspūdį palieka pro šalį vykstantiems žmonėms. Estetika šiuo atveju nėra vien dekoratyvus elementas. Ji rodo, kad verslas atsakingai vertina savo vietą bendruomenėje ir supranta, jog kokybiška aplinka svarbi ne tik darbuotojams, bet ir visiems aplinkiniams.
Kokybiškas pastatas – investicija į regiono ateitį
Šiuolaikinio pramoninio objekto kūrimas prasideda gerokai anksčiau, nei statybvietėje iškyla pirmosios sienos. Reikia pasirinkti tinkamą sklypą, įvertinti infrastruktūrą, suplanuoti procesus, numatyti galimas rizikas ir priimti sprendimus, kurie turės įtakos pastato eksploatacijai daugelį metų, todėl vis svarbesnis tampa profesionalių nekilnojamojo turto vystytojų ir patyrusių architektų vaidmuo. Darbdaviai, rinkdamiesi specialistus, kurie padeda įgyvendinti tokio masto projektus, gali daugiau dėmesio skirti savo pagrindinei veiklai, kartu užtikrindami, kad pastato planavimas ir statyba būtų valdomi nuosekliai.
Pramoninis pastatas gali turėti įtakos ir platesnei regiono raidai. Moderni gamykla sukuria darbo vietų, pritraukia investicijų ir gali tapti vietos ekonomikos augimo dalimi. Kai darbuotojams siūlomos geros sąlygos ir konkurencingas atlygis, regionuose atsiranda daugiau galimybių kurti gyvenimą neatsisakant profesinių ambicijų.
Ne mažiau svarbus ir pasididžiavimo savo kraštu jausmas. Kokybiškas, aplinką gerbiantis objektas gali tapti ženklu, kad ir mažesni Lietuvos miestai geba pritraukti modernias investicijas bei įgyvendinti aukštus standartus atitinkančius projektus. Taigi pramoninė plėtra gali prisidėti ne tik prie ekonominių rodiklių, bet ir prie regiono patrauklumo. Ji suteikia žmonėms daugiau priežasčių likti, dirbti ir kurti savo ateitį ten, kur gyvena.
Ilgaamžiškumas – galimybė prisitaikyti prie ateities
Šiandien pastatytas pramoninis objektas turi būti vertinamas ne tik pagal tai, kaip gerai atitinka dabartinius poreikius, bet ir pagal tai, ar išliks naudingas pasikeitus technologijoms.
Gamybos procesai nuolat kinta: atsiranda nauja įranga, keičiasi technologiniai reikalavimai, o rinkai prireikia kitokių produktų. Todėl svarbu, kad pastato konstrukcija, erdvės ir inžinerinės sistemos leistų jį pritaikyti naujoms funkcijoms. Tinkamai suplanuotas objektas gali tarnauti ilgiau nei vienam gamybos ciklui ir išlikti vertingas net pasikeitus įmonės veiklai.
„Gamykla yra labai didelė, 33 ha po stogu. Jos konstrukcija, iš kokių medžiagų ji yra sukonstruota ir įrengta, man kelia viziją, kad ji dabar gamina vieną produkciją, bet, jeigu keisis pasaulio technologijos, tokias patalpas galima pritaikyti naujoms. Toks pastatas gali funkcionuoti ilgiau negu 20 metų ir teikti paslaugas, kurios reikalingos rinkai“, – komentuoja Alvydas Kvedaravičius, Lietuvos statybos konfederacijos ekspertas, komisijos narys.
Tai ypač svarbu kalbant apie tvarumą. Kuo ilgiau pastatas gali būti naudojamas, tuo mažesnė tikimybė, kad vien dėl pasikeitusių poreikių jį teks iš esmės keisti ar atsisakyti. Ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo konstrukcijų patikimumo, bet ir nuo to, kaip apgalvotai suplanuotos inžinerinės sistemos bei galimybės pertvarkyti patalpas.
Tvarus projektavimas taip pat apima statybinių medžiagų pasirinkimą. Pabrėžiama vietinių medžiagų, tokių kaip gelžbetonis, betonas ir plytos, svarba. Vertinant statybos sprendinius atsižvelgiama į medžiagų kilmę, jų pritaikymą ir energinius pastato parametrus.
Prie atsakingos plėtros prisideda ir aplinkosauginiai reikalavimai. Gamybos pastatų projektavimo procese vertinamas galimas poveikis aplinkai, atsižvelgiama į gamtinę aplinką. Tai rodo, kad tvarumas vis labiau įsitvirtina kaip įprasta projektavimo ir statybos praktika, o ne vien savanoriškas verslo pasirinkimas.
„Projektuojant gamybos pastatus, klientams aktualus tvarumas, o ir mūsų teisės aktai to reikalauja – taigi tvarumas Lietuvoje jau privalomas, kas labai džiugina“, – sako Giedrė Kličienė, „2L Architects&Engineers“ architektė.
Pramonės ateitis – atsakingesnė ir labiau orientuota į žmogų
Šiuolaikinė gamykla gali būti gerokai daugiau nei vieta, kurioje gaminami produktai ar laikomos prekės. Tai pastatas, kuriame susijungia technologijos, energinis efektyvumas, darbuotojų gerovė, architektūra ir atsakomybė už aplinką.
Kai projektuojant galvojama ne tik apie šiandienos gamybos poreikius, bet ir apie pastato ilgaamžiškumą, jo pritaikymą ateities technologijoms bei poveikį aplinkiniams, pramoninė plėtra tampa platesne investicija. Ji gali kurti pridėtinę vertę verslui, stiprinti regiono ekonomiką ir prisidėti prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos.
Pokytis prasideda nuo požiūrio: pramoninis pastatas gali būti kokybiškai suprojektuota, efektyviai veikianti ir aplinką gerbianti erdvė, kuria didžiuojasi ne tik ją pastačiusi įmonė, bet ir žmonės, gyvenantys šalia.
Projektai „SIRIN PARK KLEZ 5 etapas“, „AKVATERA W / KIKA“ ir „Komfovent“ dalyvauja šių metų Lietuvos NT apdovanojimų „Už darnią plėtrą“ konkurse. Konkursą pristato Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
Išsamiau: https://lntpa.lt/naujiena/lietuvos-nt-apdovanojimai-uz-darnia-pletra-pretendentai/
