Kas yra priedanga?
Priedanga – tai statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kita vieta, kurioje gyventojai gali trumpam pasislėpti, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai.
Ji skirta trumpalaikei apsaugai – paprastai kelioms valandoms, ypač oro pavojaus, netiesioginio apšaudymo ar kitų karinės agresijos metu galimų kinetinių grėsmių atveju: nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo bangos, atsitiktinių kulkų.
Priedanga, slėptuvė ir kolektyvinės apsaugos statinys – ne tas pats
Šios sąvokos, pasak R.Joskaudienės, dažnai painiojamos, bet jos reiškia skirtingus dalykus.
„Slėptuvė – skirta ne visiems gyventojams, o tiems asmenims, kurie ekstremaliosios situacijos ar karo metu turi užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą arba vykdyti būtinąsias užduotis.
Kolektyvinės apsaugos statinys – vieta, kur gyventojai gali būti laikinai apgyvendinami ar priimami, pavyzdžiui, evakuacijos metu. Tai dažnai mokyklos, sporto salės, kultūros centrai ar kiti visuomeniniai pastatai“, – aiškino R.Joskaudienė.
Anot teisininkės, priedanga – vieta, į kurią reikia patekti greitai, kai pavojus yra čia ir dabar. Ji skirta ne ilgam gyvenimui, o trumpam pasislėpimui.
Kur gali būti priedanga?
- požeminė automobilių stovėjimo aikštelė;
- rūsys;
- požeminė pėsčiųjų perėja;
- tunelis;
- garažas;
- pastato vidaus patalpos be langų;
- tvirtesnės konstrukcijos patalpos, kuriose galima;
- trumpam apsisaugoti nuo pavojingų veiksnių.
„Tačiau labai svarbu tai, kad ne kiekvienas rūsys automatiškai yra tinkama priedanga. Reikšmę turi konstrukcijos, įėjimai, išėjimai, ventiliacija, gaisrinė sauga, galimybė patekti riboto judumo žmonėms, langų nebuvimas arba jų apsaugojimas, pastato būklė“, – teigė R.Joskaudienė.
Oficialiai parinktos priedangos yra žymimos specialiu ženklu. Jų vietos skelbiamos LT72 sistemoje ir savivaldybių informacijoje.
„Todėl kiekvienas turėtų padaryti vieną labai paprastą veiksmą: susirasti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo vietos ir vaikų ugdymo įstaigos.
Einant į priedangą verta pasiimti: dokumentus, telefoną, įkroviklį ar išorinę bateriją, reguliariai vartojamus vaistus, vandens, maisto, žibintuvėlį, radijo imtuvą, higienos priemonių, vaikui ar senjorui reikalingus daiktus“, – vardijo R.Joskaudienė.
Pasak jos, daugiabučio gyventojams (ir apskritai visoms bendruomenėms) verta iš anksto susitarti:
- kur rinktumėtės pavojaus atveju;
- kas atrakina rūsį ar bendras patalpas;
- ar visi žino įėjimus ir išėjimus;
- ar rūsyje nėra užkrautų praėjimų;
- ar yra bent minimalus apšvietimas;
- ar yra vieta žmogui su negalia, vaikui, senjorui;
- ar kaimynai žino, kam gali prireikti pagalbos.
