Pavyzdžiui, pernai Gargžduose esantis sklypas aukcione parduotas už 198 101 eurą, nors jo pradinė kaina siekė tik 59 399 eurus. Šiemet kol kas brangiausiai parduotas žemės sklypas Kėdainiuose – už 260 666 eurus.
Daugiausia kainų šuolių fiksuojama Šiauliuose, Alytuje, Gargžduose, Jonavoje ir Kėdainiuose. Iš viso šiemet jau įvyko 112 pardavimo aukcionų, gegužę numatyti dar 49 aukcionai.
Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, įgijo teisę inicijuoti aukcionus – spręsti dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ir teikti prašymus NŽT organizuoti aukcionus.
„Kad valstybinės žemės aukcionai vyktų greitai ir sklandžiai, savivaldybės turi atsakingai parengti visus reikiamus dokumentus. Pradžioje matėme nemažai įvairių klaidų, tačiau po intensyvių konsultacijų, mokymų, susitikimų, šiuo metu savivaldybių rengiamuose dokumentuose klaidų labai nedaug. Viena iš pagrindinių išlikusių klaidų yra, kad aukcionui teikiami žemės sklypai užstatyti statiniais. Galiojantis teisinis reglamentavimas to neleidžia daryti. Be to, visada rekomenduojame atidžiai vertinti, ar aukcioną tikrai verta rengti – nes jis kainuoja, net jei neįvyksta“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė.
