Mažiau klasikinio „open space“
Ilgą laiką dominavę atviro plano (angl. open space) biurai palaipsniui užleidžia vietą labiau apgalvotam erdvių zonavimui. Įmonės vis dažniau renkasi kabinetus arba nedidelės, iki 10 žmonių komandos, dirba joms pritaikytose erdvėse. Net ir bendrose zonose siekiama sukurti aiškų asmeninės erdvės pojūtį: darbo vietos atskiriamos augalais, akustinėmis sienelėmis ar kitais interjero sprendimais.
„Darbuotojai tikisi daugiau privatumo ir galimybės susikoncentruoti. Tai tiesiogiai veikia darbo kokybę ir pasitenkinimą darbo aplinka“, – teigia V.Bružienė.
Biuras – įmonės vizitinė kortelė
Šiuolaikinis biuras vis dažniau tampa įmonės istorijos ir veiklos atspindžiu. Jei anksčiau interjeruose dominavo logotipo spalvos ar korporatyviniai elementai, dabar didesnis dėmesys skiriamas tam, kuo įmonė iš tiesų užsiima. Tai atsispindi pasirenkamose medžiagose, faktūrose ir dizaino sprendimuose: nuo natūralaus akmens ar metalo iki industrinių ar technologinių akcentų.
Tokie sprendimai ne tik stiprina įmonės identitetą, bet ir kuria autentišką, išskirtinę darbo aplinką tiek darbuotojams, tiek klientams ar partneriams.
Akustiniai sprendimai
Triukšmo valdymas išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Dėl to akustiniai kambariukai, vienvietės ir dvivietės būdelės tampa nebe papildomu privalumu, o būtinybe. Juose darbuotojai gali ramiai kalbėti telefonu, dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose ar atlikti susikaupimo reikalaujančias užduotis, netrikdydami kolegų bendrose erdvėse.
Virtuvė – daugiafunkcinė erdvė
Keičiasi ir požiūris į biuro virtuves, nes jos nebėra skirtos vien pietų pertraukai. Šiandien tai gyvos, neformalios erdvės, kuriose darbuotojai ne tik valgo, bet ir bendrauja, dirba ar net rengia komandų susitikimus. Todėl vis dažniau čia projektuojamos pilnavertės darbo vietos, patogios sėdėjimo zonos ir lankstūs sprendimai, leidžiantys erdvę greitai pritaikyti skirtingiems poreikiams.
Darbuotojų gerovė
Tarptautinės korporacijos aktyviai investuoja į individualius darbuotojų poreikius: biuruose atsiranda miego kapsulės, sporto, tylos kambariai, laisvalaikio zonos ar net saunos. Lietuviško kapitalo įmonės taip pat perima šias tendencijas, tačiau sprendimus priima pragmatiškai, vertindamos, ar konkrečios erdvės bus realiai naudojamos.
„Todėl prieš pradedant bet kokią biuro transformaciją itin svarbu įsiklausyti į darbuotojų nuomonę. Mūsų praktikoje pirmiausia klausiame, kokio biuro žmonės nori ir kokiomis erdvėmis naudosis, tik tada priimame projektinius sprendimus“, – pabrėžia V.Bružienė.
Papildomai, įmonės vis dažniau planuoja biurus su ateities perspektyva: iš anksto numatoma apie 10–15 proc. papildomos erdvės plėtrai arba galimybė prireikus susitikimų kambarius transformuoti į darbo vietas.
