Sekite 15min Google
„Mėnesio prieaugį galima vertinti tiek kaip mėnesinius svyravimus, tiek kaip investicinio būsto įsigijimo šuoliuką prieš įsigaliojant naujiems atsakingojo skolinimo nuostatams (ASN). Nuo rugpjūčio mėnesio investicinio būsto įsigijimų gali kiek sumažėti, tuo tarpu praktinis ASN pokyčių poveikis parodys, ar pirmojo būsto pirkėjai galės ir norės pasinaudoti mažesnio pradinio įnašo galimybe“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, apie pokyčius buvo paskelbta prieš metus, per šį laiką būsto kainos didžiausiuose segmentuose didėjo apie 10–15 proc. (mažesniuose, labiau nuo struktūros pokyčių priklausomose turto grupėse ir kiek daugiau). Darant prielaidą, kad pirkėjas laukė mažesnio pradinio įnašo galimybės, pradinis įnašas šiandien galėtų būti mažesnis apie 23–27 proc., tuo tarpu paskolos suma padidėtų 16–22 proc., t. y. jei prieš metus būstas būtų kainavęs 100 tūkst. Eur, šiandien jo kaina siektų 110–115 tūkst. Eur, pradinis įnašas sumažėtų nuo 15 iki 10–11,5 tūkst. Eur, o reikiamas paskolos dydis padidėtų nuo 85 iki 99–103,5 tūkst. Eur.
Liepos mėnesį į Vilniaus naujo būsto rinkos pasiūlos stebėjimus įtraukta 780 naujų būstų, apie pusantro karto daugiau nei birželį (469) ar pernai liepą (534). Pasiūloje esantis būsto kiekis padidėjo iki 6911, tarp kurių 1268 jau rezervuoti, o tarp 5643 laisvų būstų beveik pusę sudaro ekonominės klasės, kiek daugiau nei trečdalį – vidutinės klasės būstai. Tolesnis pasiūlos padidėjimas dar kiek atvėsino rinką, rinkos balanso rodiklio reikšmė padidėjo nuo 1,14 iki 1,18 (rinka laikytina palankesne pirkėjui, kuomet rodiklio reikšmė viršija 1,25). „Ilgą laiką vyravęs pasiūlos trūkumas skatino vystytojus kuo greičiau pateikti naujus projektus rinkai, tačiau, jei ASN pokyčiai paskatintų pirmojo būsto pirkėjus, kyla klausimas, kiek dar galėtų būti suformuota naujos pasiūlos ir ar tolesnis jos augimas ir ateityje vyktų miesto pakraščiuose“, – sako T.S. Kvainickas.
Liepos mėnesį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje fiksuoti 274 kainų didinimo ir 264 jų mažinimo atvejai. Įvertinus struktūrinius pasiūlos pokyčius, metų viduryje ekonominės klasės būstas kainavo 3412 Eur/kv. m (be pokyčių), vidutinės klasės – 4753 Eur/kv. m (+2 proc.), prestižinės klasės – 7628 Eur/kv. m (be pokyčių), loftai – 3634 Eur/kv. m (-6 proc.), kotedžai – 2383 Eur/kv. m (-1 proc.). Metinis kainų augimas ekonominiame segmente siekė apie 9 proc., vidutiniame – apie 16 proc.
Kauno pirminėje būsto rinkoje liepos mėnesį susitarta dėl 81 būsto pardavimo (93 nauji susitarimai ir 12 grąžinimų) – tai yra 17 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį (98, 107, 9), tačiau ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (65, 65, 0). Nauja pasiūla nefiksuota, todėl pasiūloje esančių būstų kiekis sumažėjo iki 2035 vienetų. Iš jų tik 1270 būstų yra laisvi, o likusieji – rezervuoti. Kainų didinimo atvejų padaugėjo iki 110, o kainų mažinti pardavėjai nebuvo linkę – fiksuota tik 20 kainų mažinimo atvejų. Rinkos balanso rodiklio reikšmė padidėjo iki 1,54, tačiau, įvertinus didelę rezervuoto būsto dalį, Kauno miesto pirminė būsto rinka laikytina subalansuota.
Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje liepos mėnesį registruoti 28 suminiai pardavimai (30 naujų susitarimų, 2 grąžinimai) – beveik perpus mažiau nei birželį (59, 62, 3) ir kiek mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (30, 40, 10). Nefiksuojant naujos pasiūlos, pasiūloje esančių būstų kiekis sumažėjo iki 1067, iš kurių 640 yra laisvi. Fiksuotas tik 1 kainos keitimo atvejis – būsto kaina buvo mažinta. Rinkos balanso rodiklis uostamiestyje rodo pirkėjo rinką (2,49). Dėl didelės rezervuoto būsto dalies šis rodiklis yra kiek aukštesnis, tačiau vis tiek rodo pirkėjams palankesnę aplinką.
