Defektai atsiranda dėl skirtingų priežasčių
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad senų daugiabučių defektai priklauso nuo pastato konstrukcinės schemos ir naudotų statybinių medžiagų.
Dauguma senų daugiabučių Vilniuje yra stambiaplokščiai, kuriems būdingi tokie konstrukciniai pažeidimai kaip nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei sunkiai pasiekiamos ir dažnai pažeistos konstrukcinės jungtys. Taip pat neretai nustatomi lodžijų ir jų šoninių elementų pažeidimai – kai kuriais atvejais jie yra avarinės būklės.
Taip pat neretai nustatomi lodžijų ir jų šoninių elementų pažeidimai – kai kuriais atvejais jie yra avarinės būklės.
„Kitose Lietuvos vietovėse vyrauja mažesni, 3–5 aukštų mūriniai daugiabučiai. Juose dažnai pastebimi plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras – ypač tais atvejais, kai naudotos dekoratyvinės plytos. Taip pat neretai pažeistos balkonų plokštės, o viršutiniai aukštai smarkiai paveikti šalčio, vėjo ir drėgmės“, – pasakoja doc. dr. A. Šneideris.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senuose daugiabučiuose dažni ir inžinerinių sistemų defektai. Tarp jų – šildymo, vandentiekio ir nuotekų tinklų nusidėvėjimas, nefunkcionali natūrali ventiliacija. Taip pat fiksuojama pasenusi elektros instaliacija, netinkama apsauga ir nepakankama galia, kuri neatitinka šiuolaikinių vartotojų poreikių.
Finansiniai nuostoliai ir grėsmė saugumui
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pabrėžia, kad jei konstrukciniai ir inžineriniai defektai nėra laiku identifikuojami ir šalinami, jų poveikis ilgainiui stiprėja. Tokie pažeidimai tampa ne tik pavojingesni, bet ir kur kas brangesni, juos sudėtingiau pašalinti.
„Konstrukcinės problemos, tokios kaip didėjantys plyšiai tarp plokščių, silpnina pastato struktūrą ir kelia realią griūties ar avarijos riziką. Jei armatūrą ilgą laiką veikia drėgmė ir oro deguonis, ji pradeda rūdyti ir gali visiškai prarasti laikomąją galią.
Tokie pažeidimai tampa ne tik pavojingesni, bet ir kur kas brangesni, juos sudėtingiau pašalinti.
Trupančios fasado vietos – atšokęs tinkas ar byrantys betono fragmentai – kelia tiesioginę grėsmę gyventojų saugumui. Laiku nesutvarkyti balkonai ar perdangos taip pat gali tapti avarinės būklės ir ilgainiui visiškai netinkamomis naudoti“, – teigia R. Marcinkevičius.
Pažeidimai turi reikšmingą poveikį ir pastato energiniam efektyvumui bei vidaus mikroklimatui. Dėl nesandarių siūlių, sienų ar stogo ženkliai didėja šilumos nuostoliai – jie gali siekti net 20–40 proc. visos šilumos.
Tai lemia didesnes šildymo išlaidas, ypač senesnės statybos pastatuose, pavyzdžiui, keramzitbetonio daugiabučiuose, kur šilumos suvartojimas gali viršyti projektines normas net iki 30 procentų. Be to, blogas mikroklimatas, drėgmės kaupimasis ir pelėsio atsiradimas – ypač rūsiuose ar kampinėse patalpose – blogina gyvenimo kokybę ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau išauga remonto apimtis ir kaina, siaurėja renovacijos galimybės, nes kai kurios konstrukcijos tampa nebeatstatomos ir jas tenka griauti. Be to, prasta techninė būklė tiesiogiai mažina būsto rinkos kainą.
Efektyviausias ir ilgalaikis sprendimas – renovuoti
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pažymi, kad daugumą svarbiausių defektų galima nustatyti dar prieš pradedant renovaciją – atliekant išsamią ir tinkamai suplanuotą pastato techninės būklės apžiūrą. Vis dėlto tikroji statinio būklė dažnai paaiškėja jau vykdant darbus, todėl planuojant modernizaciją būtina į tai atsižvelgti ir numatyti papildomą biudžeto rezervą nenumatytiems darbams.
Vis dėlto tikroji statinio būklė dažnai paaiškėja jau vykdant darbus.
„Daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos pastato eksploatacijai. Nors ne visada įmanoma tiksliai atkurti pirminį pastato tvirtumą, tinkamai renovuotas daugiabutis gali tapti patvaresnis, efektyvesnis ir patogesnis nei buvo pradiniame statybos etape“, – teigia R. Marcinkevičius.
Pasak eksperto, pastato ilgaamžiškumą lemia keli pagrindiniai veiksniai. Atnaujintos šilumos izoliacijos konstrukcijos – fasadai, stogai, perdangos – veiksmingai saugo nuo drėgmės, temperatūros svyravimų ir šalčio poveikio, todėl reikšmingai pailgina jų tarnavimo laiką.
Modernizuotos inžinerinės sistemos, tokios kaip šildymas, vandentiekis ar elektros instaliacija, užtikrina saugų, patikimą ir efektyvų veikimą ilgą laiką. Sustiprintos sandūros, atnaujintos perdangos bei balkonų konstrukcijos tampa atsparesnės mechaniniams pažeidimams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms.
Renovacijos poveikis pastato gyvavimo ciklui tiesiogiai priklauso nuo darbų apimties, pasirinktų sprendinių kokybės ir jų ilgaamžiškumo. Tipiniu atveju kokybiškai atnaujinto gyvenamojo namo eksploatacijos trukmė pailgėja 25–40 metų, o kai kuriais atvejais – dar ilgiau.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
