„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pabrėžia bendrą tendenciją, kad pastaraisiais metais būsto žalų skaičius mūsų šalyje tik augo.
„Skaičiuojat nuo 2022 m. būsto žalų kreipinių skaičius per trejus metus išaugo 25 proc. ir 2024 m. pasiekė 52,3 tūkst. atvejų per metus. Didžiausi žalų pikai buvo fiksuoti dėl išskirtinę griaunamąją jėgą turėjusių gamtos stichijų poveikio, tai yra, audrų, krušų, vėtrų, liūčių“, − sako A.Juodeikis.
Istoriškai didžiausias būsto žalų kreipinių skaičius (12 tūkst.) buvo fiksuotas praėjusių metų liepos mėnesį dėl liūčių ir jas lydėjusio stipraus vėjo. Palyginimui, vidutinis per mėnesį gaunamų būsto žalų kreipinių skaičius pernai siekė apie 4,4 tūkst. vnt., rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Visgi, pasak eksperto, vertinant žalų pobūdį skirtingose būsto kategorijose, išryškėja skirtumai. Dėl butų ir namų priežiūros bei eksploatavimo ypatybių jų savininkai susiduria su skirtingo dydžio ir pobūdžio žalomis.
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad individualių namų savininkai patiria daugiau žalų nei butų gyventojai. Pavyzdžiui, 2024 m. butuose fiksuota daugiau nei 18 tūkst. žalų per metus, o privačiuose namuose – virš 21 tūkst. žalų. Vidutinė žalos suma taip pat keliais šimtais eurų didesnė privačiuose namuose.
„Skaičiuojant daugiausiai nuostolių pridariusias nelaimes, praėjusių metų duomenimis, didžiausia žalos suma bute siekė 171 tūkst. eurų, o gyvenamajame name net 311 tūkst. eurų. Abiem atvejais įvykių priežastis buvo patalpose kilęs gaisras“, − komentuoja A.Juodeikis.
Pasak eksperto, kaip rodo bendrovės turima statistika, gyvenamuosiuose namuose didžioji dalis žalų patiriama dėl audrų ir kitų gamtos stichijų, elektros įtampos svyravimų, stiklo dūžio, vandens poveikio. Tuo tarpu butuose absoliučiai dažniausia žalos priežastis yra užpylimai vandeniu, o iš kitų veiksnių galima išskirti stiklo dūžius, gamtos jėgų padarytas žalas.
Kaip apsaugoti būstą nuo nuostolių
Siekiant mažinti būstų nuostolių rizikas, A.Juodeikis pataria nepamiršti prevencinių priemonių.
Norint išvengti namų užliejimų pavojų, patartina periodiškai patikrinti skalbimo mašinų, indaplovių žarneles, išvykstant užsukti vandens sklendes, o idealiu atveju – įsirengti vandens nuotėkio daviklius. Namų savininkams taip pat reikėtų prižiūrėti lietvamzdžius, pasirūpinti drenažu kieme.
Elektros įtampos svyravimams kelią užkirs, jei nenaudosite daugybės elektros prietaisų viename elektros lizdo bloke, rinksitės kokybiškus įtampos stabilizatorius. Namų savininkams papildomai patartina įrengti apsaugą elektros skydinėje nuo viršįtampių.
Nuo audrų pavojų namai geriau apsaugoti bus, jei išvykdami ilgesniam laikui, uždarysite langus, kad netikėtai užklupus audrai pro juos patekęs lietaus vanduo nepažeistų grindų, sienų, ar viduje esančio turto. Žinoma, svarbu tinkamai prižiūrėti stogo dangą, pasirūpinti medžių genėjimu šalia namo, įtvirtinti kiemo baldus ar lengvas konstrukcijas.
Gaisrų pavojų riziką sumažins dūmų detektoriai kiekviename kambaryje, reguliarus kamino ar šildymo sistemų valymas ir gesintuvo laikymas namuose.
