„Mes su žmona pasinaudojome valstybės finansine paskata pirmajam būstui įsigyti. Tuo metu atrodė, kad tai yra pagalba jaunoms šeimoms kurti ateitį ir auginti vaikus. Šiandien auginame du vaikus, tačiau susidūrėme su paradoksalia situacija: būtent valstybės suteikta pagalba tapo kliūtimi planuoti šeimos pagausėjimą“, – 15min rašė vyras.
Pasak Eugenijaus, jų įsigytas būstas formaliai atitiko reikalavimus, tačiau praktiškai jis tapo per mažas keturių asmenų šeimai.
„Vaikams augant vis labiau jaučiame vietos trūkumą. Vis dėlto parduoti būsto ir persikelti į didesnį negalime, nes pagal galiojantį įstatymą tektų grąžinti gautą subsidiją. Kreipėmės į institucijas tikėdamiesi rasti sprendimą ar bent išimtį mūsų situacijai. Gavome atsakymus, kad jos neturi teisės priimti individualių sprendimų. SADM nurodė, kad mūsų siūlymas galėtų būti svarstomas tik ateityje, jei kada nors būtų keičiami teisės aktai“, – pasakojo Eugenijus.
Pasak jo, iš esmės jiems siunčiama žinia, kad tuomet, jei išauga ir būstas tampa netinkamas, vis tiek privalo laukti penkerius metus arba grąžinti valstybės paramą.
„Ypač skaudu tai, kad viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie gimstamumo mažėjimą ir būtinybę skatinti šeimas auginti daugiau vaikų. Tačiau mūsų atveju galiojantis reguliavimas veikia priešingai. Trečio vaiko planavimas tampa ne tik finansiniu, bet ir būsto klausimu“, – pabrėžė 36-erių vyras.
Jo teigimu, pasibaigus penkerių metų terminui jis bus dar vyresnis, o daugelis šeimų puikiai supranta, kad sprendimas dėl vaikų dažnai negali būti atidėtas penkeriems ar daugiau metų.
„Biologinis laikas nelaukia, o valstybės politika neturėtų versti šeimų rinktis tarp vaikų ir finansinių sankcijų“, – teigė jis.
Ar galėtų atsirasti išimčių, taikomų tokiais atvejais, kaip šis? Teiravomės tiek Klaipėdos rajono savivaldybės, tiek SADM.
