Siekdama sumažinti šią naštą, valstybė padengia dalį modernizavimo išlaidų. Tuo metu butų savininkams, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.
Nepasiturintiems žmonėms išlaidos dengiamos 100 proc.
Asmenims, gaunantiems kompensacijas už šildymą, padengiamos visos renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito įmokos už atliktus statybos rangos darbus ir palūkanos už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokos. Tačiau valstybės parama šiems gyventojams skiriama tik tais atvejais, kai jie dalyvauja daugiabučio renovacijoje.
„Norėdami gauti paramą būsto atnaujinimui, nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo ir jam pritarti. Jei asmuo nedalyvauja priimant sprendimą ir dėl šios priežasties nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono neskiriama, bet ne ilgiau kaip trejus šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Valstybės parama šiems gyventojams skiriama tik tais atvejais, kai jie dalyvauja daugiabučio renovacijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 tūkst. asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Galiojančiame kvietime taikomas fiksuoto įkainio modelis
Valstybės paramos teikimo būdus likusiems daugiabučių gyventojams galima suskirstyti į dvi formas – subsidiją ir fiksuotą įkainį. Taikomas valstybės paramos būdas priklauso nuo paskelbto kvietimo sąlygų.
Šiuo metu, pagal iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygas, taikomas fiksuoto įkainio modelis. Įkainis apskaičiuojamas pagal daugiabučio naudingojo ploto kvadratūrą ir susideda iš dviejų dalių: paslaugų įkainio, kuris apima projekto rengimą, administravimą, techninę priežiūrą, bei įkainio energiją taupančioms priemonėms – tokioms kaip langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan. bei gyvenimo sąlygas gerinančioms priemonėms (balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas).
„Valstybės parama, taikant fiksuoto įkainio modelį, apskaičiuojama pagal nustatytą įkainį, kuris dauginamas iš atnaujinamo pastato naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, kuriai kategorijai priskiriamas pastatas ir kokios energinio naudingumo klasės siekiama renovacijos metu. Net jei paslaugos įsigyjamos už mažesnę kainą, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma.
Sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti – tai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, – sako A. Bartkevičienė.
Svarbu atitikti kvietime nustatytus reikalavimus
Pasibaigus renovacijai, valstybė projektą finansuoja tuo atveju, jei daugiabutis pasiekė ne mažesnę kaip kvietime nustatytą pastato energinio naudingumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų.
Šiuo metu paskelbto ir iki š. m. spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlyga – po daugiabučio atnaujinimo pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę.
Gyventojams, įgyvendinantiems daugiabučių atnaujinimo projektus, valstybė kompensuoja iki 100 proc. projekto parengimo išlaidų: investicijų plano rengimą, energinio naudingumo sertifikatą, techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūrą bei ekspertizę. Taip pat finansuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.
Gyventojams, įgyvendinantiems daugiabučių atnaujinimo projektus, valstybė kompensuoja iki 100 proc. projekto parengimo išlaidų
Butų savininkai taip pat gali gauti lengvatinę iki 20 metų paskolą, kuriai penkerius metus taikomos 3 proc. fiksuotos metinės palūkanos. Paskolai nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, laidavimo ar papildomų garantijų.
Ją arba jos dalį galima grąžinti anksčiau nei numatyta, be jokių papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas pradedami tik po rangos darbų pabaigos ir gavus valstybės paramą.
Paskola gali būti naudojama padengti energinio efektyvumo didinimo bei kitų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių ir PVM išlaidoms.
Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt.
Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
