Sekite 15min Google
Kainų augimas išlieka dviženklis
Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiais metais ir toliau stebimas spartus būsto kainų augimas. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Kaune brango daugiau nei 20 proc. Toks spartus būsto kainų augimas jau nedaug atsilieka nuo rekordinių 2021 metų.
Kituose didžiuosiuose miestuose būsto kainos augo nuosaikiau, bet augimas vis tiek siekė dviženklį tempą – Vilniuje apie 14 proc., o Klaipėdoje 15 proc. Būsto kainų augimui jau gerokai viršijant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būstą toliau menksta.
„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti maždaug 59 kv. m. dydžio butus. Per metus jų įperkamas plotas sumažėjo trimis kvadratiniais metrais, o per penkmetį – net 20 kv.m. Kaune gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka gerokai didesnės nei sostinėje ir siekia kiek daugiau nei 79 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje įperkamumas vis dar išlieka aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekia daugiau nei 84 kv. m.
Būsto įperkamumas Vilniuje – prasčiausias tarp Baltijos šalių sostinių
Žvelgiant į kitas Baltijos šalių sostines, matome, kad būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias. Taline gyventojai vidutiniškai gali įpirkti kiek daugiau nei 74 kv. m., o Rygoje, dėl itin didelio senų ir nerenovuotų daugiabučių skaičiaus, net 106 kv.m.
Vis dėlto pirminėje rinkoje Vilniaus vystytojai sugeba atliepti skirtingus gyventojų poreikius ir galimybes. Pakankama ekonominės klasės būstų pasiūla ir projektai toliau nuo miesto centro lėmė, kad pirminėje rinkoje gyventojų galimybės įpirkti būstą ilgą laiką buvo geriausios tarp Baltijos šalių. Tiesa, šiemet Vilnius, kur gyventojai gali įpirkti apie 54 kv.m., pirmąją poziciją užleido Rygai, kur įperkamas plotas viršija 58 kv. m. Taline, vystytojams ilgą laiką plėtojus aukštesnės klasės būstus miesto centre, galimybės pirminėje rinkoje išlieka prasčiausios ir siekia 50 kv.m.
Šiais metais būsto įperkamumui neigiamą įtaką toliau darys sparčiai augančios būsto kainos. Situaciją blogins ir Europos centrinis bankas, kuris bazines palūkanų normas šią savaitę, planuojama, didins dar vieną kartą, iki 2,5 proc.
Dėl prastėjančio būsto įperkamumo retėja pirkėjų eilės
Nors aktyvumas nekilnojamo turto rinkoje išlieka aukštas, pastaraisiais mėnesiais matomas jo lėtėjimas. Tai yra natūralu – pakilus kainoms ir palūkanų normoms, dalis gyventojų atideda sprendimą įsigyti būstą. Duomenys rodo, kad atsiimti pinigai iš antros pensijų pakopos kol kas didesnės įtakos nekilnojamo turto rinkai didmiesčiuose nepadarė. Mažesnio pradinio įnašo reikalavimas, įsigaliojęs nuo rugpjūčio mėnesio, aktyvumo taip pat bent kol kas reikšmingai nepakėlė.
Tiesa, Lietuvos banko duomenimis, sostinėje aktyvumą šiuo metu vis dar palaiko ne pirmojo būsto ieškantys pirkėjai, o besidairantys būsto investicijai. Net 40 proc. visų sandorių Vilniuje yra ne dėl pirmojo būsto. „Swedbank“ duomenys taip pat rodo, kad išaugo ir gyventojų dalis, kurie perka ne pirmąjį būstą su paskola.
Nors lietuviams investicija į gerai pažįstamą, matomą ir apčiuopiamą turto klasę išlieka vienu pirmųjų pasirinkimų, jos patrauklumas menksta. Pastaraisiais metais butų pardavimo kainos augo gerokai sparčiau nei nuomos kainos, kurios kyla nuosaikiau ir labiau atspindi fundamentalią paklausą. Dėl to nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose toliau mažėja – pavyzdžiui, Vilniuje nuomos grąža siekia vos 4,5 proc. ir yra daugiau nei procentiniu punktu mažesnė nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
Ar vystytojai darys nuolaidas?
Neparduotų butų skaičius visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose pasiekė naujus rekordus, o Vilniuje šiuo metu viršija net 6000 butų. Tai rodo, kad vystytojai sugeba pastatyti daugiau objektų, nei jų šiuo metu gali ir nori nusipirkti gyventojai. Būsto įperkamumui toliau prastėjant, perkančiųjų gretos dar labiau retės. Tai signalizuoja, kad vystytojai, tikėtina, artimiausioje ateityje bus priversti gyventojams siūlyti nuolaidų, o derybinė galia bus pirkėjų rankose.
Tiesa, tai tikrai nereiškia, kad būsto kainos kris. Gera vystytojų finansinė padėtis leidžia išvengti skubių išpardavimų, todėl didelių tiesioginių piniginių nuolaidų tikėtis nereikėtų. Tačiau pirkėjai vis dažniau galės gauti papildomų naudų – parkavimo vietą, buitinę techniką, būsto įrengimą ar palankesnes finansavimo sąlygas.
