BNS rašė, jog Aplinkos ministerijos iniciatyva deramasi dėl taikos sutarties – siekiama susitarti, jog už pastato griovimą nebebūtų atsakinga Statybos inspekcija, o šią pareigą iš jos perimtų kita šalis – įmonė, kuri apsiimtų darbus atlikti savo ar kitomis privačiomis lėšomis, užsimenama, jog atsakomybę galėtų prisiimti ir savivaldybė.
Statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis birželio pabaigoje BNS teigė, kad savivaldybės ginčas dėl Maskvos namų perėmimo derybas dėl taikos daro sudėtingesnes, tačiau proceso nestabdo. Jis taip pat nurodė, kad dar nėra aišku, kada galėtų būti susitarta dėl sutarties turinio.
Pasirašius taikos sutartį ją dar turėtų patvirtinti teismas.
Pirmos instancijos teismas, be kita ko, praėjusią savaitę nutarė, jog likviduojamos viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, valdančios Maskvos namus, kreditoriai negali jų nurašyti ir perduoti miesto savivaldybei.
Teismui ieškinį teikusi Vilniaus savivaldybė abejojo, ar Maskvos namų kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ – gegužės pradžioje galėjo priimti sprendimą nurašyti pastatą. Anot jos, nebaigtas statyti pastatas yra bevertis, jo perėmimas savivaldybei užkrautų nepagrįstą finansinę naštą jį nugriaunant.
Kaip skelbė BNS, Maskvos namų šalia sostinės centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje idėja vystyta nuo 2004-ųjų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo „Maskvos kultūros ir verslo centrą Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį. Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą 2022 metais leista organizuoti Statybos inspekcijai.
