Sekite 15min Google
„Mažas balkonas atlieka labai ribotą funkciją. Jame nėra galimybių kokybiškam poilsiui, todėl ilgainiui jis dažnai virsta sandėliuku, kuris nepuošia nei buto interjero, nei daugiabučio eksterjero. Didesnis balkonas, turintis nedidelės terasos bruožų ir galintis nebeturėti vaizdą užstojančios gelžbetoninės turėklo plokštės, suteikia gerokai didesnę pridėtinę vertę. Tokiame plote jau gali tilpti kėdės su staliuku, lauko valgomasis, saulės gultai, didesni vazonai su augalais ar dviračiai. Be to, esant poreikiui, galima įsirengti darbo vietą, vaikų žaidimų zoną ar praplėsti svetainę“, – sako architektas Arūnas Lapinskas.
Pasak architekto, didesnis balkonas ypač praverčia nedideliuose vieno ar dviejų kambarių butuose, kuriuose gyvena keli žmonės. Kol vienas dirba svetainėje, kitas balkone gali skaityti, ilsėtis ar kalbėtis telefonu. Taip atsiranda ne tik daugiau naudojamos erdvės, bet ir galimybė bent trumpam pabūti atskirai.
Balkoną gali įsirengti ir tie, kurie jo anksčiau neturėjo
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovės Aušros Bartkevičienės, galimybe įsirengti naują balkoną ypač domisi pirmųjų aukštų gyventojai, kurių butuose jo iki šiol nebuvo. Jiems tai galimybė turėti papildomą erdvę, kurios anksčiau trūko.
A. Lapinsko teigimu, toks pokytis gali iš esmės pakeisti ne tik kasdienius įpročius, bet ir paties būsto vertę.
„Balkono įrengimas butui, kuris anksčiau jo neturėjo, gali būti laikomas laimėjimu modernizacijos loterijoje. Išauga turto vieneto vertė, iš esmės keičiasi gyvenimo kokybė. Be to, atsiranda ryšys su lauko erdve – į balkoną gali persikelti dalis iki tol bute atliekamų veiklų, pavyzdžiui, drabužių džiovinimas, sezoninių daiktų laikymas ar pomėgiai, tokie kaip augalų auginimas, kavos ar arbatos gėrimas, kūrybinė veikla. Čia gali atsirasti ir saugi vieta augintiniui“, – balkono privalumus vardija architektas.
Jis priduria, kad balkonas gali būti ypač reikšmingas žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Kai išeiti į kiemą sudėtinga arba tokios galimybės pasitaiko retai, nuosavas balkonas leidžia bent trumpam pabūti gryname ore nepaliekant savo namų.
Daugiau natūralios saulės šviesos – daugiau jaukumo
Architektas Andrius Ropolas pastebi, kad modernizuojant daugiabučius langų dydžiai, balkonų durų angos ar pačių balkonų plotis keičiami gana retai. Vis dėlto tokie pokyčiai gali gerokai pakeisti namų atmosferą – padidinus langų ir balkonų durų angas, į patalpas gali patekti daugiau natūralios šviesos, kuri suteikia jaukumo ir keičia erdvės pojūtį.
„Apšiltinus namą ir padidinus natūralios šviesos kiekį bute, galima pasiekti geresnį gyvenimo kokybės rezultatą nei naujos statybos daugiabutyje“, – teigia A. Ropolas.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė paaiškina, kad natūrali šviesa svarbi ne tik tam, kad patalpoje būtų pakankamai šviesu. Ji padeda geriau suvokti spalvas, formas ir erdvės gylį, o vaizdas pro langą bei per dieną kintanti šviesa padeda išlaikyti ryšį su išorine aplinka ir paros ritmu. Šviesa taip pat veikia žmogaus cirkadinę sistemą, todėl tinkamas jos kiekis ir laikas yra susiję su budrumu, miego ir aktyvumo ritmu bei bendra savijauta.
Vis dėlto mokslininkė atkreipia dėmesį ir į galimas rizikas. „Negalima teigti, kad kuo daugiau stiklo ir saulės, tuo gyvenimo kokybė automatiškai geresnė. Per didelis tiesioginės saulės kiekis gali sukelti akinimą, o šiltuoju metų laiku – reikšmingus šilumos pritekėjimus ir patalpų perkaitimą. Keičiantis klimatui ir dažnėjant karščio laikotarpiams, šis aspektas tampa vis svarbesnis ir mūsų klimato zonoje. Todėl kokybiška dienos šviesa reiškia ne maksimalų, bet tinkamai valdomą šviesos kiekį“, – pabrėžia mokslininkė.
Reikia atsižvelgti ir į bendrą pastato vaizdą
Norint praplėsti esamą balkoną, įrengti naują ar padidinti langų angas, svarbu ne tik atskirų gyventojų norai, bet ir bendras daugiabučio vaizdas. Pasak A. Bartkevičienės, tokiems pokyčiams būtinas butų savininkų daugumos pritarimas, o visi sprendimai turi būti suderinti bendrame modernizavimo projekte. Šiuos darbus galima finansuoti lengvatiniu kreditu, grąžinamu per 20 metų.
„Jeigu iš 30 gyventojų tik vienas norės didesnio lango, gali būti keistas rezultatas. Manau, visi sutinkame, kad daugiabutis atrodo geriau, kai visi langai vienos spalvos, medžiagos, kai durys vienodos. Noras imti viską į savo rankas ir daryti individualiai reiškia, kad daugiabutyje nesusitariama, nėra tvarkos. O jei nėra tvarkos, butas neturės tokios vertės, kokią galėtų turėti, jei būtų tvarka ir susitarimas“, – teigia A. Ropolas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
