Miškų įstatymo pakeitimą parengė Seimo „Nemuno aušros“ frakcija, o pagrindinis iniciatorius – parlamentaras Martynas Gedvilas.
Siūloma leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti vasarnamius, kurių bendras plotas neviršija 24 kvadratinių metrų.
Leidimus statyboms turės išduoti savivaldybės, o miško savininkas, norėdamas statyti vasarnamį, turės pateikti ir aplinkosauginius vertinimus.
Įstatymo projekte numatyta, kad vasarnamiai negalės būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta ir negalės būti tam pritaikyti.
Be to, vasarnamiai turės būti statomi nepažeidžiant miško ekosistemų vientisumo, draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams.
Leidimas statyboms galės būti panaikintas, jeigu bus pažeistos aplinkosauginės nuostatos arba statiniai naudojami nesilaikant reikalavimų.
M.Gedvilas 15min teigė, kad projektas šiuo metu yra tobulinamas ir kai bus patobulintas pasieks Seimą. Tačiau yra kritiškai žvelgiančių į šią idėją.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas dr. Algis Gaižutis 15min teigė nežinantis, kodėl atsirado iniciatyva taip paskubomis įregistruoti įstatymo pataisas, kurios neapsvarstytos ir turėtų būti gerokai tobulintinos.
„Su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija šios iniciatyvos nieks nei aptarė, nei derino prieš ją pateikiant“, – sakė A.Gaižutis.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narė Renata Dumbravienė antrino, kad ši idėja kol kas turėtų nugulti giliausiame stalčiuje. Anot jos, mintis statyti namelius miškuose yra gera, tačiau dabartiniai pasiūlymai per skuboti, populistiniai ir parengti atmestinai.
