„Klaipėdos rinka vis dažniau vertinama ne tik per kainos, bet ir per gyvenimo kokybės bei investicinio potencialo aspektus“, – sako T. Pocevičius.
Būsto sandorių skaičius augo apie 16 proc.
Anot jo, 2026 metais Klaipėdos NT rinka išlieka aktyvi ir stabili. Tam įtakos turi tiek sezoniškumas, tiek stabilizavusios palūkanų normos bei augantis pasitikėjimas rinka.
„Vien 2025 metais Klaipėdoje būsto segmento sandorių skaičius išaugo apie 16 proc., palyginti su 2024 metais. Tai rodo ne trumpalaikį šuolį, o nuosekliai augantį rinkos aktyvumą“, – teigia T. Pocevičius.
Pasak jo, vienas ryškiausių pokyčių šiandien matomas pirminėje būsto rinkoje. Jei anksčiau Klaipėdoje dominavo antrinis būstas, dabar aktyvėja naujų projektų segmentas.
„Aktyvumas ypač jaučiamas naujuose projektuose patraukliose miesto vietose. Tokios tendencijos matomos ir Klaipėdoje naujai vystomame projekte „Baltijos panorama“, kuriame fiksuojamas aktyvus pirkėjų susidomėjimas“, – komentuoja T. Pocevičius.
Auga susidomėjimas Klaipėda
T. Pocevičiaus teigimu, viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – didėjantis susidomėjimas Klaipėda iš kitų miestų gyventojų, ypač jaunų šeimų.
„Dalis žmonių šiandien vertina ne tik darbo vietos lokaciją, bet ir bendrą gyvenimo kokybę. Klaipėda tampa patraukliu pasirinkimu dėl artumo prie jūros, lėtesnio gyvenimo tempo bei mažesnių būsto kainų“, – sako jis.
Anot eksperto, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šeimos renkasi persikelti iš Vilniaus į Klaipėdą ilgesniam laikui. Tai rodo ne tik NT rinkos pokyčius, bet ir platesnius gyvenimo būdo pasirinkimų pokyčius.
Kartu auga ir susidomėjimas antru būstu prie jūros. Dalis pirkėjų Klaipėdoje būstą įsigyja kaip investiciją arba papildomą gyvenamąją vietą.
Investuotojai vertina nuomos grąžą
Pasak T. Pocevičiaus, investuotojų dėmesį šiuo metu lemia ne tik būsto kainos, bet ir nuomos grąžos potencialas.
„Kainų lygis Klaipėdoje vis dar išlieka žemesnis nei Vilniuje, todėl miestas tampa patrauklus tiek pirkėjams, tiek investuotojams“, – teigia jis.
Jo teigimu, investuotojai vis dažniau domisi projektais istorinėje miesto dalyje, kur svarbi ne tik lokacija, bet ir ribota pasiūla bei ilgalaikis vertės potencialas.
„Prie investuotojų susidomėjimo prisideda ir išskirtiniai senamiesčio projektai, tokie kaip „Žvejo namai“, kuriuose vertinama būtent senamiesčio lokacija“, – sako T. Pocevičius.
Anot jo, nuomos segmentas mieste išlieka aktyvus, o centrinėse miesto vietose vis dar jaučiamas mažesnių, pilnai įrengtų butų trūkumas. Tokie objektai dažniausiai pasižymi didesniu likvidumu nuomos rinkoje.
„Vidutinė investicinio būsto nuomos grąža Klaipėdoje šiuo metu dažniausiai siekia apie 5–7 proc., priklausomai nuo lokacijos, būsto tipo ir įrengimo lygio“, – pažymi T. Pocevičius.
Pirkėjai tampa reiklesni
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir pirkėjų lūkesčiai. Vis dažniau ieškoma pilnai arba dalinai įrengto būsto, o A++ energinė klasė tampa standartu.
Investiciniame segmente populiariausi išlieka 25–45 kv. m būstai, dažniausiai perkami nuomai, o universaliausiais laikomi 45–70 kv. m butai. Premium segmente vis didesnę reikšmę turi architektūra, privatumas, projekto koncepcija bei vieta mieste.
Rinkoje svarbiausia – lokacija
Nors naujų projektų pasiūla Klaipėdoje didėja, rinkoje vis dar jaučiamas kokybiško būsto trūkumas. Taip pat matomas plėtros netolygumas – dauguma naujų projektų koncentruojasi centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyse, o pietinė miesto dalis aktyvesnę plėtrą tik pradeda.
„Klaipėdos rinkoje didelę reikšmę turi objekto likvidumas, todėl svarbiausiu kriterijumi išlieka lokacija“, – sako T. Pocevičius.
Jo teigimu, ateityje konkurencija vyks ne tarp didesnio ar mažesnio projektų kiekio, o tarp stipresnių koncepcijų ir geresnių lokacijų.
„Daugiau dėmesio sulaukia teritorijos su aiškia miesto vystymo perspektyva – tarp jų ir Elingo teritorija, kur Priešpilio g. sklype po architektūrinio konkurso rengiamas būsimo projekto konceptas“, – teigia T. Pocevičius.
„Klaipėdos NT rinka šiandien sulaukia didesnio susidomėjimo ne tik dėl būsto kainų, bet ir dėl gyvenimo kokybės bei investicinio potencialo“, – apibendrina T. Pocevičius.
