Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, ilgiausiai su tėvais 2025 metais gyveno kroatai – jie gimdytojų namus paliko vidutiniškai sulaukę 31,5 metų. Graikijoje ir Slovakijoje ši amžiaus riba siekė 30,9 metų, Ispanijoje ir Italijoje – 30,2 metų.
Tuo metu šiaurės Europos jaunuoliai savarankišką gyvenimą pradeda 10 metų anksčiau: suomiai iš tėvų namų išsikrausto sulaukę 21,3 metų, danai – 21,8 metų.
Trečioje vietoje pagal anksčiausiai iš tėvų namų išsikraustančių jaunuolių amžių ES – Lietuva. Lietuviai iš tėvų namų išeina sulaukę 22,7 metų – tokio pat amžiaus, kaip ir estai. Toliau sąraše seka švedai (23,1 metų).
Įdomu tai, kad savarankišką gyvenimą pradedančių europiečių vidutinis amžius per daugiau nei 20 metų nepasikeitė: jauni europiečiai ir 2002 metais išsikraustydavo iš tėvų namų vidutiniškai sulaukę 26 metų, praneša „Eurostat“.
Ar didesnis nedarbas turi įtakos?
2025 metais 20–29 metų jaunuolių užimtumo lygis ES siekė 65,5 procento.
Daugumoje šalių, kuriose jaunuoliai tėvų namus palieka anksčiau nei vidutiniškai ES, 20–29 metų gyventojų užimtumo lygis yra aukštesnis už Bendrijos vidurkį.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, kur jaunuoliai iš tėvų namų paprastai išsikrausto anksčiau, jų užimtumo lygis taip pat dažniausiai yra aukštesnis.
O šalyse, kuriose jaunuoliai tėvų namus palieka vėliau, pavyzdžiui, Graikijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Italijoje, jų užimtumo lygis nesiekė ES vidurkio.
