Teisiškai, pasak jos, atsakymas būtų toks: ne, nebūtinai viskas prarasta. Tačiau dovanojimo negalima „atsiimti“ vien todėl, kad žmogus persigalvojo ar nusivylė apdovanotuoju. Reikia įstatyme numatyto pagrindo ir, dažniausiai, teismo sprendimo.
Pagal Civilinį kodeksą (CK) dovanojimas reiškia, kad dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą kitam asmeniui nuosavybės teise. Kitaip tariant, dovana nėra testamentas ir nėra „pasaugoti duotas turtas“ – nuosavybė pereina apdovanotajam. Be to, CK aiškiai numato, kad dovanojimo sutartis, kurioje dovanotojas pasilieka teisę vienašališkai atsiimti dovaną, negalioja. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.
Tačiau, kaip aiškino R.Joskaudienė, tai nereiškia, kad apdovanotasis gali elgtis kaip nori, ypač kai kalbame apie vienintelį dovanotojo būstą, kuriame žmogus gyvena.
Kada dovanojimą galima panaikinti?
Civilinio kodekso 6.472 straipsnis numato, kad dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę, tyčia juos sunkiai sužaloja arba atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, šalių asmenines savybes ir jų santykius, yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taip pat dovanojimas gali būti panaikintas, jeigu apdovanotasis su dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali turto žuvimo grėsmė. Panaikinus dovanojimą, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis išlikęs.
„Labai svarbu: reikalauti panaikinti dovanojimą pagal CK 6.472 straipsnį galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas ne automatiškai nuo dovanojimo sutarties pasirašymo dienos, o nuo tos dienos, kai dovanotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pagrindo dovanojimui panaikinti atsiradimą. Todėl jeigu sūnėnas netinkamai elgtis pradėjo tik po metų, tai savaime dar nereiškia, kad terminas jau praleistas.
Vien konfliktas – dar ne pagrindas. Bet išvarymas iš vienintelio būsto gali būti visai kas kita“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad ne bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas leidžia panaikinti dovanojimą. Pasak teisininkės, dovanojimo panaikinimas yra išimtinė priemonė, siejama su ypatingu apdovanotojo nedėkingumu ir elgesiu, kuris pagal visuotinai pripažįstamas moralės normas yra aiškiai nepateisinamas.
Tačiau teismų praktikoje yra ir labai svarbus priešingas pavyzdys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013 vertino situaciją, kai motina padovanojo dukrai namą, kuriame pati gyveno, buvo faktinis susitarimas, kad motina gyvens ten iki gyvos galvos, tačiau vėliau dukra ėmė siekti ją iškeldinti, nesuteikdama kitos gyvenamosios patalpos, ir buvo sudarytos itin sunkios gyvenimo sąlygos. Teismas tokį elgesį įvertino kaip prieštaraujantį gerai moralei ir pripažino pagrindą panaikinti dovanojimą.
„Ši praktika labai svarbi, nes ji parodo: jeigu žmogus padovanojo vienintelį savo būstą artimam asmeniui, pasitikėdamas, kad galės jame gyventi, o apdovanotasis vėliau pradeda jį varyti lauk, teismas gali vertinti ne tik popierinį sutarties tekstą, bet ir realias aplinkybes – pažadus, santykių pobūdį, dovanotojo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, gyvenimo būsto vienintelį pobūdį, apdovanotojo elgesio intensyvumą“, – teigė R.Joskaudienė.
Vis dėlto su sūnėnu situacija, pasak jos, nebūtų automatiškai tokia pati kaip byloje dėl motinos ir dukters.
„Tėvų ir vaikų santykiuose papildomai veikia konstitucinė vaikų pareiga gerbti ir globoti tėvus senatvėje. Sūnėnui tokia pareiga nėra taikoma taip pat tiesiogiai. Todėl šiuo atveju ypač svarbu įrodyti konkrečius faktus: ar buvo pažadas leisti gyventi iki gyvos galvos, ar dovanotojas neturi kito būsto, ar sūnėnas daro spaudimą, grasina, reikalauja išsikelti, riboja naudojimąsi būstu, keičia spynas, nutraukia komunalines paslaugas, kreipėsi dėl iškeldinimo ar kitaip sudaro nepakeliamas gyvenimo sąlygas“, – nurodė ji.
Pirmas klausimas – kas parašyta dovanojimo sutartyje?
„Tokiose situacijose pirmiausia reikia atsiversti dovanojimo sutartį ir Registrų centro duomenis. Reikia patikrinti, ar dovanotojui buvo nustatytas uzufruktas arba kita teisė naudotis būstu.
Uzufruktas – tai teisė naudoti svetimą daiktą tam tikrą laiką arba iki gyvos galvos. Civilinis kodeksas numato, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymu, teismo sprendimu arba sandoriu, o teisės į registruotiną daiktą atsiranda tik įregistravus uzufruktą viešame registre, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis“, – dėstė teisininkė.
Jeigu dovanojimo sutartyje buvo įrašyta, kad dovanotojas pasilieka teisę gyventi būste iki gyvos galvos, pasak R.Joskaudienės, sūnėno reikalavimai „išsikraustyti“ gali būti nepagrįsti jau vien dėl šios teisės. Jeigu tokios teisės sutartyje nėra, pasak jos, dar nereiškia, kad žmogus visiškai bejėgis, bet tuomet reikės remtis kitais pagrindais – CK 6.472 straipsniu, sandorio negaliojimo pagrindais arba faktinių aplinkybių visuma.
Ką tokiu atveju daryti?
Pasak teisininkės, tokioje situacijoje nereikėtų tyliai susidėti daiktų ir išeiti vien todėl, kad „būstas jau padovanotas“. Reikėtų veikti teisiškai.
„Pirmiausia – susirinkti dokumentus: dovanojimo sutartį, Registrų centro išrašą, susirašinėjimus, garso įrašus, liudytojų duomenis, sūnėno reikalavimus išsikraustyti, informaciją apie komunalinių paslaugų ribojimą, spynų keitimą, grasinimus ar kitus spaudimo veiksmus. Jei gyvenimo sąlygos bloginamos, verta svarstyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
Antra – svarbu nepasirašyti jokių pareiškimų dėl išsikraustymo, naudojimosi teisių atsisakymo ar „taikaus susitarimo“, kol neįvertinta teisinė situacija“, – patarė R.Joskaudienė.
Trečia – kreipiantis į teismą galima prašyti ne tik dovanojimo panaikinimo ir restitucijos, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių.
„Civilinio proceso kodeksas leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas ir nesiėmus priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto areštas, įrašas viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, taip pat draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų“, – nurodė R.Joskaudienė.
O jeigu žmogus buvo suklaidintas?
„Dar viena kryptis – vertinti ne tik sūnėno elgesį po dovanojimo, bet ir pačią sutarties sudarymo situaciją. Jeigu dovanotojas buvo apgautas, suklaidintas, spaudžiamas, nesuprato tikrųjų sutarties pasekmių arba sandorio sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, dovanojimo sutartis gali būti ginčijama ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais – pavyzdžiui, pagal CK 1.89, 1.90 ar 1.91 straipsnius“, – teigė teisininkė.
Pamoka ateičiai
Pasak jos, kai žmogus nori perleisti būstą artimam asmeniui, bet pats nori jame gyventi ir būti prižiūrimas, dovanojimas dažnai nėra saugiausias kelias.
„Tokiais atvejais reikėtų svarstyti uzufruktą, testamentą arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį asmuo perduoda nekilnojamąjį daiktą kitam asmeniui, o šis įsipareigoja jį išlaikyti iki gyvos galvos; į išlaikymo pareigą gali įeiti aprūpinimas gyvenamąja patalpa, maitinimas, apranga, priežiūra, o esminio pažeidimo atveju rentos gavėjas gali reikalauti grąžinti perduotą daiktą arba sumokėti jo išperkamąją kainą“, – aiškino teisininkė.
Atsakymas skaitytojai
Jeigu padovanojote vienintelį būstą sūnėnui, o jis po metų pradėjo reikalauti išsikraustyti, tai dar nereiškia, kad viskas prarasta.
„Bet teismui reikės ne emocijos, o įrodymų: kokia buvo dovanojimo sutartis, ar buvo susitarimas dėl gyvenimo būste, ar tai vienintelis Jūsų būstas, kaip konkrečiai sūnėnas elgiasi, ar jo veiksmai yra vien nemalonus konfliktas, ar jau toks elgesys, kuris geros moralės požiūriu gali būti laikomas neabejotinai griežtai smerktinu.
Dovana, padovanota iš meilės ir pasitikėjimo, neturi tapti priemone palikti žmogų be stogo virš galvos. Bet norint ją susigrąžinti, reikia veikti greitai, tiksliai ir teisiškai pagrįstai“, – apibendrino teisininkė.
