Sekite 15min Google
Žiniasklaidoje kartkartėmis pasirodo publikacijų apie daugiabučių gyventojų konfliktus dėl remonto darbų. Vieni abejoja jų kaina ar būtinumu, kiti siekia sustabdyti jau patvirtintus darbus. Tačiau užsitęsę ginčai gali turėti skaudžių pasekmių: vanduo toliau skverbiasi į butus, blogėja pastato konstrukcijų būklė, didėja remonto sąnaudos, o nuostolius patiria niekuo dėti kaimynai.
„Įsivaizduokime situaciją: namo stogas kiauras, viršutinio aukšto gyventojų butas nuolat užliejamas, tačiau dalis savininkų priešinasi remontui. Po kiekvieno lietaus žala didėja. Kas už ją atsakys? Ar teisinga, kad vienų savininkų sprendimų pasekmes turi savo sąskaita dengti kiti? Teisė spręsti dėl bendro turto turi reikšti ir atsakomybę už tokių sprendimų padarinius“, – sako Lietuvos Respublikinių Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas.
Jo teigimu, kiekvienas savininkas turi teisę žinoti, už ką moka, reikalauti pagrįstų sąmatų ir skaidraus rangovų pasirinkimo. Tačiau būtina atskirti pagrįstus klausimus dėl darbų kainos nuo veiksmų, kuriais trukdoma pašalinti pastato defektus, keliančius grėsmę žmonių saugumui ar turtui.
Vokietijoje už kaimynams padarytą žalą gali tekti atsakyti asmeniškai
Būsto rūmų vertinimu, Lietuvai aktualiu pavyzdžiu galėtų tapti Vokietijos teismų praktika. Šios šalies Federalinis Aukščiausiasis Teismas dar 2014 metais byloje V ZR 9/14 išaiškino, kad savininkams, dėl kurių kaltės nebuvo priimtas sprendimas atlikti neatidėliotiną būtiną remontą, gali kilti asmeninė atsakomybė už atsiradusią žalą.
Tai nereiškia, kad kiekvienas balsavęs prieš remontą automatiškai privalo atlyginti nuostolius. Vertinama, ar darbai iš tiesų buvo būtini, ar savininkas elgėsi kaltai ir ar jo veiksmai turėjo tiesioginį ryšį su padaryta žala.
„Šis pavyzdys svarbus tuo, kad bendro turto valdymas nėra vien teisė balsuoti. Tai ir pareiga elgtis atsakingai. Jeigu žmogus žino, kad dėl neatlikto remonto kenčia kaimynų turtas, tačiau nepagrįstai trukdo pašalinti problemą, kyla klausimas, kodėl visą nuostolių naštą turėtų prisiimti nukentėjusieji“, – teigia A.Čaplikas.
Balsavimas neatleidžia nuo pareigos prižiūrėti pastatą
Lietuvoje galiojantys teisės aktai įpareigoja savininkus užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Stogas, laikančiosios konstrukcijos ir bendrosios inžinerinės sistemos priklauso visiems savininkams, todėl atsakomybė už jų būklę negali būti palikta vien tiems, kurie pirmieji pajunta gedimų pasekmes.
Kai darbus privaloma atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ar priežiūros institucijų nurodymus, savininkų nepritarimas savaime nepanaikina pareigos užtikrinti pastato saugumą.
Problemų kyla ir tuomet, kai dauguma savininkų teisėtai pritaria remontui, tačiau dalis balsavusių prieš ar balsavime nedalyvavusių gyventojų vėliau trukdo įgyvendinti priimtą sprendimą.
„Daugumos sprendimas turi būti gerbiamas. Žinoma, kiekvienas gyventojas gali jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau vien nepritarimas nesuteikia teisės savavališkai stabdyti teisėtai organizuojamų darbų. Ypač kai delsimas kelia pavojų pastatui arba didina kaimynų patiriamus nuostolius“, – pabrėžia Būsto rūmų prezidentas.
Atsakomybės už sprendimus principas Lietuvoje jau taikomas
Tam tikros finansinės pasekmės už trukdymą įgyvendinti bendrus sprendimus Lietuvoje jau numatytos renovacijos srityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamoje tvarkoje numatyta, kad, esant nustatytoms sąlygoms, dėl kompensacijos gavėjo veiksmų ar neveikimo nepradėjus įgyvendinti daugiabučio atnaujinimo projekto, kompensuojama šildymo išlaidų dalis nuo kito mėnesio mažinama 50 procentų. Nuo kito šildymo sezono kompensacija gali būti neskiriama, bet ne ilgiau kaip trejus šildymo sezonus. Šios pasekmės nėra automatiškai taikomos vien dėl balsavimo prieš renovaciją.
Būsto rūmų nuomone, panašų atsakomybės už pasekmes principą verta aiškiau įtvirtinti ir būtinojo remonto srityje.
„Siūlome diskutuoti apie mechanizmą, kuris leistų įvertinti savininkų atsakomybę tais atvejais, kai jie, žinodami apie realią grėsmę, kaltai sutrukdo atlikti būtinus darbus ir dėl to atsiranda žala. Negali būti taip, kad vieni priima sprendimus, o už jų pasekmes moka kiti“, – sako A.Čaplikas.
Gyventojų teisė kontroliuoti išlaidas turi išlikti
Būsto rūmai pabrėžia, kad aiškesnė atsakomybė neturi riboti savininkų teisės kontroliuoti bendro turto priežiūrai skiriamas lėšas.
Administratoriai privalo aiškiai pagrįsti darbų būtinumą, jų apimtį ir kainą, užtikrinti skaidrų rangovų pasirinkimą bei sudaryti gyventojams galimybę susipažinti su dokumentais. Finansinių sunkumų patiriantiems savininkams svarbu ieškoti mokėjimo išdėstymo ar kitų prieinamų finansavimo sprendimų.
Savo ruožtu gyventojai raginami aktyviai dalyvauti susirinkimuose, domėtis pastato technine būkle, laiku kelti klausimus ir kontroliuoti atliekamų darbų kokybę.
„Norime, kad gyventojai būtų aktyvūs savo namų šeimininkai, o administratoriai dirbtų skaidriai ir atsakingai. Tačiau turime suprasti vieną paprastą dalyką: daugiabutyje gyvename ne po vieną. Mūsų sprendimai veikia kaimynus, todėl teisė spręsti dėl bendro turto turi eiti kartu su atsakomybe už jo saugumą ir būklę“, – apibendrina A.Čaplikas.
