Sekite 15min Google
Tai akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2026 m. spalio 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-40-654/2026. Teismas priminė: įstatymas nereikalauja, kad ramybės netekę gyventojai būtinai turėtų triukšmo įrašą ar patys rinktų tokius įrodymus.
Tačiau ši nutartis svarbi ne tik besiskundžiantiems kaimynams. Ji paaiškina ir kitą ribą: vertinti reikia konkrečius faktus ir įrodymus, o ne išankstinį nusistatymą, kad „kaimynų žodžiai nieko neįrodo“ arba, priešingai, „jeigu skundžiasi – vadinasi, kaltas“.
Kas įvyko šioje byloje?
Moteriai buvo skirta 80 Eur bauda už tai, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 22 val. savo gyvenamosiose patalpose garsiai leisdama muziką sutrikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį.
Apylinkės teismas baudą paliko galioti. Tačiau apygardos teismas teiseną nutraukė: jo vertinimu, nepakako objektyvių įrodymų, nes triukšmas nebuvo užfiksuotas garso ar vaizdo priemonėmis.
LAT tokį vertinimą pripažino nepagrįstu. Apygardos teismo nutarimas panaikintas, apylinkės teismo nutartis palikta galioti. Vadinasi, moteriai skirta bauda liko galioti.
Pagrindas – nutarties 1–4 ir 12 punktai bei rezoliucinė dalis.
„Jie tik kaimynai“ – ne pagrindas atmesti parodymus
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai gali būti nustatomi ne tik techninėmis priemonėmis. „Reikšmingi ir liudytojų parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, gyventojų dokumentai bei kitos įstatyme nurodytos priemonės“, – aiškino R.Joskaudienė.
Šioje byloje LAT nurodė, kad vien aplinkybė, jog liudytojai yra triukšmavusio asmens kaimynai, nereiškia, kad jų parodymai neteisingi ar nepatikimi. Pasak teisininkės, teismas negali jų atmesti vien formaliu teiginiu apie „subjektyvų vertinimą“. Reikia nagrinėti, ką konkrečiai žmonės girdėjo, kada, kur ir kaip tai sutrikdė jų ramybę.
Pagrindas – nutarties 7–9 punktai.
„Praktinis skirtumas:
„Ji visada tokia, mes jos nemėgstame“ – pirmiausia yra asmens vertinimas.
„Tą vakarą nuo 21.30 val. savo miegamajame girdėjau iš konkretaus buto sklindančią garsiai leidžiamą muziką, dėl kurios negalėjau užmigti“ – jau konkrečių aplinkybių apibūdinimas, kurį galima tikrinti ir vertinti.
Svarbu ne surinkti kuo daugiau nepasitenkinimo, o kuo tiksliau apibūdinti įvykį“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ar privalote filmuoti, įrašinėti ir matuoti decibelus?
Pasak teisininkės, privalomo garso ar vaizdo įrašo reikalavimo nėra. LAT aiškiai atmetė požiūrį, kad tokį įrašą būtinai turėjo padaryti patys liudytojai ar pareigūnai.
„Tai nereiškia, kad įrašai nenaudingi – jie gali papildyti įrodymus. Tačiau jų nebuvimas savaime nepanaikina kitų įrodinėjimo galimybių.
Su decibelais svarbu nesupainioti skirtingų teisinių situacijų“, – nurodė teisininkė.
Viešosios rimties trikdymas pagal ANK 488 straipsnį nėra tapatus higienos normoje nustatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atskiria žmonių elgesio keliamą triukšmą nuo, pavyzdžiui, ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų vėdinimo, šaldymo ar kitų stacionarių įrenginių triukšmo. Pastaruoju atveju triukšmo matavimai ir ribinių dydžių vertinimas gali būti esminiai.
„Todėl teiginys „neturite decibelų matavimo – nėra pagrindo skųstis garsiai leidžiama muzika“ nepagrįstai suplaka skirtingus pažeidimus ir jų įrodinėjimą“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
„Iki 22 val. savo bute galiu daryti ką noriu“?
Pasak R.Joskaudienės, ne. ANK 488 straipsnyje gyvenamosioms patalpoms aktualus ne tik nakties, bet ir vakaro laikas: nuo 19 iki 22 val. Nakties laikas – nuo 22 iki 7 val.
Jos aiškinimu, atsakomybė gali kilti, kai šiuo metu garsiai leidžiama muzika ar kitais straipsnyje nurodytais veiksmais trikdoma žmonių ramybė, poilsis arba darbas. Viešosiose vietose šiame straipsnyje numatyta apsauga nėra apribota tik vakaro ir nakties valandomis.
„Iliustracinė situacija: 20.30 val. bute vyksta gimtadienis, muzika tokia garsi, kad kaimynai negali ilsėtis. Argumentas „dar ne 22 valanda“ savaime nuo atsakomybės neapsaugo – vakaro laikas jau prasidėjęs. Tačiau konkrečioje byloje vis tiek turi būti nustatyti nusižengimo požymiai.
Ir atvirkščiai: šios taisyklės negalima suprasti kaip reikalavimo nuo 19 val. gyventi absoliučioje tyloje. Ne kiekvienas iš kaimyninio buto girdimas garsas automatiškai yra administracinis nusižengimas. Reikia nustatyti konkrečius veiksmus, jų sukeltą ramybės, poilsio ar darbo sutrikdymą ir asmens kaltę“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pagrindas – ANK 488 straipsnio 1 dalis; nutarties 7 ir 11 punktai.
Ką daryti, kai triukšmas trukdo?
Pirma – praneškite apie konkretų įvykį. Kai viešosios rimties trikdymas vyksta ir reikalingas policijos reagavimas, kreipiamasi numeriu 112. Nurodykite tikslų adresą, triukšmo pobūdį, laiką ir tai, kaip jis trukdo. Tokį kreipimosi kelią nurodo ir NVSC.
Antra – užsirašykite faktus, kol juos gerai prisimenate. Praktiniu požiūriu naudinga pasižymėti triukšmo pradžią ir pabaigą, iš kur jis sklido, ką girdėjote savo patalpose, kas dar galėtų apie tai papasakoti. Atskirai pažymėkite, ką žinote patys, o ką išgirdote iš kitų.
Trečia – turimus duomenis pateikite tyrimui. Įrašai, susirašinėjimas ar bendras gyventojų pareiškimas gali būti naudingi, tačiau jie nepakeičia pareigos išsamiai įvertinti visas aplinkybes. Kiekvienas liudytojas turėtų pasakoti tai, ką iš tikrųjų girdėjo ar matė, o ne atkartoti sutartą pasakojimą.
Pagrindas – nutarties 7–10 punktuose išaiškintos įrodymų vertinimo taisyklės.
„Iliustracinė situacija: kol atvyko policija, muzika jau išjungta. Iš nutartyje išaiškintų taisyklių išplaukia, kad vien pareigūnų atvykimo metu buvusi tyla dar neatsako, kas vyko prieš tai. Ankstesnis įvykis gali būti nustatomas ir kitais teisėtais įrodymais. Tai nėra garantija, kad bauda bus skirta, tačiau ir ne automatinis pagrindas viską užbaigti“, – komentavo R.Joskaudienė.
Kokios klaidos silpnina poziciją?
Besiskundžiančio gyventojo klaida – kalbėti tik bendromis frazėmis: „visada triukšmauja“, „neįmanoma gyventi“, „visas namas žino“. „Pasikartojantis elgesys gali būti reikšmingas, tačiau konkrečiam pažeidimui nustatyti reikia konkrečių aplinkybių. Šioje byloje buvo vertinamas nustatytos dienos ir laiko įvykis, ne vien bendras kaimynų nepasitenkinimas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pagrindas – nutarties 8–9 punktai.
Pasak teisininkės, triukšmu kaltinamo asmens klaida – gintis tik tuo, kad niekas neįrašė. LAT išaiškinimas rodo, jog tokio argumento savaime nepakanka. Reikšminga ginčyti konkrečias aplinkybes ir įrodymų patikimumą, o ne manyti, kad be telefono įrašo atsakomybė negalima.
Pagrindas – nutarties 10 punktas.
„Institucijos ar teismo klaida – atmesti parodymus nepaaiškinus kodėl arba neįvertinti dalies įrodymų. Būtent neišsamus vertinimas, klaidos dėl parodymų turinio ir nepakankami motyvai šioje byloje lėmė LAT išvadą apie esminį proceso teisės pažeidimą“, – teigė R.Joskaudienė.
Pagrindas – nutarties 9 ir 12 punktai.
Kokia atsakomybė numatyta?
Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, asmeniui numatyta 80–200 Eur bauda, o už pakartotinį nusižengimą pagal šio straipsnio 2 dalį – 200–300 Eur bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatytos didesnės sankcijos. Konkreti nuobauda skiriama įvertinus bylos aplinkybes, o ne automatiškai vien gavus skundą.
„Svarbiausia šios nutarties žinia: teisė į ramybę nepriklauso nuo to, ar spėjote įjungti telefono kamerą. Tačiau teisinė atsakomybė priklauso nuo įrodytų aplinkybių – ne nuo kaimynų simpatijų, parašų skaičiaus ar garsesnio balso ginče“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Teisinis pagrindas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-40-654/2026, ypač 7–12 punktai; ANK 488 straipsnis, 569 straipsnio 1 ir 5 dalys.
