Kaimynai vaikšto nuogi, o vaikai tai mato pro langą: teisininkė paaiškino, ar taip galima

Pasak R.Joskaudienės, tėvų susirūpinimas suprantamas, tačiau teisiškai reikia atskirti du dalykus: žmogaus privatų gyvenimą savo namuose ir tyčinį elgesį, nukreiptą į kitus žmones. Teisininkė pabrėžė, kad vien aplinkybės, kad kaimynas savo bute yra nuogas ir matomas pro langą, nepakanka konstatuoti teisės pažeidimą.

Namai – privati erdvė, bet ar joje leidžiama viskas?

Konstitucijos 22 straipsnis saugo privatų gyvenimą, o 24 straipsnis – būsto neliečiamumą. Kartu Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja žmogų, įgyvendinant savo teises, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

„Taigi nei argumentas „esu savo namuose, todėl galiu absoliučiai viską“, nei argumentas „man nemalonu tai matyti, todėl kaimyną būtina nubausti“ savaime nėra pakankamas.

Teisinis vertinimas negali apsiriboti klausimu, ar ant lango kabo užuolaidos. Reikia vertinti konkretų elgesį“, – teigė R.Joskaudienė.

Ji ragino palyginti du iliustracinius, ne iš konkrečių bylų paimtus pavyzdžius.

„Žmogus po dušo nueina į miegamąjį arba persirengia, o priešais gyvenantis kaimynas jį pamato. Kitas žmogus, priešingai, specialiai atkreipia aplinkinių dėmesį ir prie lango rodo jiems nepadorius gestus. Nors abiem atvejais žmogus gali būti nuogas, antruoju atsiranda papildomų aplinkybių, kurias būtina vertinti sprendžiant dėl galimo pažeidimo“, – kalbėjo teisininkė.

Kada gali kilti atsakomybė?

Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Jame įvardijami, be kita ko, necenzūriniai gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Numatyta 30–140 Eur bauda, o už pakartotinį nusižengimą – 140–240 Eur bauda. Tai, pasak R.Joskaudienė, nėra „bauda už neužtrauktas užuolaidas“: būtina nustatyti įstatyme numatytus pažeidimo požymius.

Dar griežtesnis vertinimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galimas tik nustačius visus nusikalstamo viešosios tvarkos pažeidimo požymius, įskaitant viešą vietą, įstatyme apibrėžtą elgesį ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Vien matomumo pro buto langą, pasak teisininkės, šiems požymiams konstatuoti nepakanka.

Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

O jeigu nuogą žmogų mato vaikai?

Vaiko apsauga yra svarbi, tačiau vien nuogumo pamatymas dar neleidžia daryti išvados, kad vaikas tvirkinamas, pabrėžė R.Joskaudienė.

Pasak jos, visai kitaip reikėtų reaguoti į aplinkybes, leidžiančias įtarti, kad suaugusysis sąmoningai siekia atkreipti vaikų dėmesį ir jiems demonstruoti seksualinio pobūdžio veiksmus. Tokiu atveju, kaip patarė teisininkė, reikėtų kreiptis į policiją, kad būtų įvertinti galimos nusikalstamos veikos požymiai, o ne apsiriboti ginču dėl užuolaidų. BK 153 straipsnis numato atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą. Tačiau, pasak R.Joskaudienės, šio straipsnio negalima automatiškai pritaikyti kiekvienam atvejui, kai vaikas pro langą pamato nuogą kaimyną.

Ji pabrėžė, kad skaitytojo aprašyme duomenų apie seksualinius veiksmus, sąmoningą vaikų dėmesio siekimą ar kitą į juos nukreiptą elgesį nėra, todėl tokių aplinkybių negalima tiesiog numanyti.

Ką šiuo klausimu pasako teismų praktika?

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendime byloje Gough prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 49327/11, nagrinėjo nuolat nuogo viešosiose vietose pasirodančio asmens situaciją. Teismas nepripažino, kad konkrečiomis bylos aplinkybėmis jam taikytos priemonės pažeidė Konvencijos 10 straipsniu saugomą saviraiškos laisvę. Vertinant buvo svarbi įvykių vieta, pakartotinis elgesys ir pareiga atsižvelgti į kitus visuomenės narius.

„Svarbi šios bylos taikymo riba: ji buvo apie nuolatinį nuogumą viešosiose vietose, o ne apie žmogų, atsitiktinai pamatytą savo bute. Todėl šiuo sprendimu negalima pagrįsti bendro teiginio, kad kiekvienas namuose nuogas žmogus privalo būti baudžiamas, jeigu jį pamato kaimynai. Ši praktika padeda suprasti teisių derinimo principą, bet nepakeičia pareigos įvertinti konkrečias aplinkybes ir Lietuvos įstatymų reikalavimus“, – teigė R.Joskaudienė.

„Nufilmuosiu ir įkelsiu į kaimynų grupę.“ Kodėl tai bloga mintis?

Tai, kad žmogų galite pamatyti, pasak R.Joskaudienės, dar nereiškia, kad galite laisvai rinkti ir viešinti jo intymaus gyvenimo vaizdus.

Civilinio kodekso 2.22 straipsnis saugo teisę į atvaizdą, o 2.23 straipsnis – privatų gyvenimą, įskaitant apsaugą nuo neteisėto stebėjimo ir privataus gyvenimo informacijos atskleidimo. Pažeidus šias teises gali būti reikalaujama nutraukti pažeidimą ir atlyginti žalą. Vien teiginys „norėjau perspėti kaimynus“ savaime nepateisina intymių vaizdų viešinimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Didžioji kolegija 2012 m. vasario 7 d. sprendime Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), 96 punkte, pabrėžė, kad teisė į atvaizdo apsaugą apima žmogaus galimybę kontroliuoti jo naudojimą, taip pat atsisakyti jo paskelbimo. Tai, pasak teisininkės, svarbus priminimas ir socialinių tinklų naudotojams.

„Informacijos pateikimas policijai ir viešas žmogaus gėdinimas – skirtingi dalykai. Net renkant medžiagą galimam pažeidimui pagrįsti, filmavimo teisėtumas turi būti vertinamas atskirai. Įrodymų rinkimas nėra neribotas leidimas stebėti kaimyno privatų gyvenimą“, – pabrėžė ji.

Ką daryti tėvams?

Kai nėra požymių, kad elgesys tyčia nukreiptas į kitus, R.Joskaudienė siūlytų pradėti nuo diskretiško pranešimo – be kaltinimų ir grasinimų:

„Galbūt nepastebite, tačiau vakarais, įjungus šviesą, iš priešais esančių butų aiškiai matomas jūsų kambarys. Intymius vaizdus mato ir vaikai. Prašytume pagal galimybes pasirūpinti didesniu privatumu.“

Tai, pasak jos, siūlomas kaimyniško sprendimo būdas, o ne teiginys, kad kaimynui jau nustatyta teisinė pareiga užtraukti užuolaidas.

„Kai įtariamas tyčinis nepadorus ar į vaikus nukreiptas seksualinio pobūdžio elgesys, kreipkitės į policiją. Neskubų pranešimą galima pateikti per „ePolicija“. Pranešime siūlyčiau tiksliai aprašyti datą, laiką, vietą, ką konkrečiai matėte ir kokios aplinkybės kelia įtarimą dėl tyčinio elgesio. Aprašykite veiksmus, o ne priskirkite žmogui diagnozę ar nusikaltėlio etiketę“, – patarė teisininkė.

Kai kyla reali grėsmė vaiko ar kito žmogaus saugumui ir reikia neatidėliotinos pagalbos, skambinkite 112. Šis numeris, kaip priminė teisininkė, skirtas skubiai pagalbai, o ne vien nepritarimui kaimyno gyvenimo būdui išreikšti.

Teisininkės atsakymas skaitytojui: „Pagal vien jūsų aprašytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad kaimynai jau padarė teisės pažeidimą. Esminis klausimas – ne vien tai, ką matote, bet ir ką žmogus konkrečiai daro, kokiomis aplinkybėmis ir ar jo elgesys atitinka įstatyme numatytus pažeidimo požymius.

Užuolaidos gali padėti išvengti nepatogių situacijų. Tačiau gyvenant kaimynystėje reikia ir kito dalyko – pagarbos abiem kryptimis: kitų žmonių privatumui ir jų saugumui.

Teisinė informacija patikrinta 2026 m. rugsėjo 11 d. Pateikti kasdieniai pavyzdžiai yra iliustraciniai; konkretaus atvejo vertinimas priklauso nuo nustatytų faktų“.