SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Pietų Europa (Ispanija, Graikija, Italija ir kt.) - neabejotina lyderė tarp lietuvių, svajojančių apie būstą užsienyje. Paklausti, ar svarstytų įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, jei turėtų tam galimybių, būtent šį regioną nurodė 40 proc. respondentų Lietuvoje.
NT Vakarų Europoje rinktųsi 18 proc. apklaustųjų, šalyse už Europos ribų – 8 proc., o investuoti į būstą kitose Baltijos šalyse svarstytų vos 5 proc. Lietuvos gyventojų. 39 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad apskritai nenorėtų įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje.
Potraukiu šiltajam Europos regionui lietuviai gerokai lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Estijoje apie nekilnojamąjį turtą Pietų Europoje, turėdami tam finansinių galimybių, galvotų 31 proc., o Latvijoje – tik 27 proc. gyventojų.
„Prieš dešimtmetį apie nuosavo būsto Pietų Europoje įsigijimą svarstė gerokai mažiau Lietuvos gyventojų. Šiandien matome, kad vis daugiau žmonių bent teoriškai svarsto tokią galimybę. Tam įtakos turi auganti gyventojų finansinė gerovė, galimybė dirbti nuotoliu ir gerokai patogesnis susisiekimas su Pietų Europos šalimis“, – komentuoja Simonas Norbutas, SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius.
Pasak jo, Pietų Europa Lietuvos gyventojus jau seniai vilioja kaip atostogų kryptis, tačiau šiandien matome, kad augančios gyventojų pajamos ir galimybės keičia ir jų ilgalaikius lūkesčius. Todėl galima daryti prielaidą, kad lietuvių požiūris į antrąjį būstą tampa panašesnis į Vakarų Europos gyventojų, kuriems atostogų būstas užsienyje jau seniai yra įprastas pasirinkimas.
„Tokį lietuvių aktyvumą taip pat skatina ne tik noras pabėgti nuo šiaurietiškos žiemos, bet ir racionali investicinė elgsena – būstas užsienio kurortuose dalies gyventojų vertinamas kaip būdas diversifikuoti turtą ar gauti papildomų pajamų iš nuomos. Vis dėlto vien noro nepakanka – planuojant įsigyti būstą užsienyje svarbu įvertinti ne tik turto kainą, bet ir papildomas išlaidas, mokesčius, turto priežiūros kaštus bei finansavimo galimybes“, – sako S.Norbutas.
