Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip nurodoma išplatintame pranešime, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių buvimas ieškovei ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savaime pažeidžia pastarųjų teisę naudoti žemės sklypą.
Vien tik daikto buvimas svetimame žemės sklype be žemės sklypo savininko valios pažeidžia to žemės sklypo savininko teisę savo nuožiūra naudoti žemės sklypo dalį, kurioje yra toks daiktas, taip pat sklypo dalį, kuri būtina tokio daikto naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.
Kasacinis teismas nurodė, kad jeigu žemės sklype yra statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso ne žemės sklypo savininkui, tai paprastai iš esmės sumažina žemės sklypo vertę ir paklausą ar netgi nulemia paklausos nebuvimą, t. y. esmingai suvaržo ar net paneigia žemės sklypo savininko teisę disponuoti žemės sklypu atlygintinai jį perleidžiant kitiems asmenims nuosavybės teise.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tai, jog nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra kliūtis bet kuriam iš žemės sklypo bendraturčių pareikšti negatorinį ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, jog ieškovė ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškę asmenys (bendraturčiai) įrodė, kad žemės sklypas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir aplinkybė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai prieš bendraturčių valią yra šiame žemės sklype, pažeidžia jų teisę naudoti žemės sklypą.
Taip pat konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog minėti nameliai tame žemės sklype yra teisėtai, todėl teismai pagrįstai patenkino negatorinį ieškinį – įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti poilsio namelius iš svetimo žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
