Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė, kaip ir praėjusiais metais, siekia 72 punktus. Nors verslas šalies ekonominę padėtį vertina gerai, rinką vis dar smaugia didelė biurokratija ir augantys statybų kaštai, verčiantys dairytis naujų plėtros krypčių.
„Šiemet rinkoje tvyro atsargaus optimizmo nuotaikos. Matome balansą tarp augančių vartotojų lūkesčių ir realių NT plėtotojų galimybių sukurti turtą. Vis dėlto žaliavų kainų ir darbo užmokesčio augimas bei ilgi biurokratiniai procesai rodo, kad lengvų sprendimų nebus, o pastatyti objektą nebepakanka – laukia sudėtingas darbas jį realizuoti“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
2025 m. buvo geresni nei tikėtasi
32 proc. apklaustų didžiųjų NT plėtros įmonių teigė, kad praėjusių metų lūkesčiai buvo viršyti, tai didžiausia dalis nuo 2022 m. Beveik pusė (46 proc.) plėtotojų tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė taip, kaip ir buvo prognozuota, o 22 proc. lūkesčiai nepasiteisino (2025 m. – 27 proc.).
Vertinant praėjusių metų veiklos rezultatams įtakos turėjusius veiksnius, svarbiausia buvo ekonominė šalies situacija (32 proc.) – labiausiai nurodyta tiek pirmoje, tiek trečioje vietoje. Antroje vietoje, apklausų duomenimis, daugiausia paminėti gyventojų lūkesčiai (32 proc.).
Beveik trečdalio (30 proc.) respondentų nuomone, 2026 m. didžiausios paskatos NT plėtrai bus augantys gyventojų lūkesčiai, didėjanti NT paklausa (17 proc.) ir gerėjanti ekonominė situacija kartu su mažėjančiu pradinio įnašo dydžiu pirmajam būstui įsigyti (po 13 proc.).
Biurokratinius procesus, nepalankią teisėkūrą ir nesklandų naujų tvarkų įgyvendinimą NT plėtotojai toliau nurodo kaip didžiausias kliūtis sklandžiai NT plėtrai (39 proc.), 26 proc. mato rizikų dėl darbų bei paslaugų kainų augimo, 22 proc. – dėl išliekančio karo Ukrainoje neapibrėžtumo.
Investuos visoje Lietuvoje
Apklausos duomenimis, 2026 m. NT plėtotojai planuoja koncentruotis į mažesnius projektus – į gyvenamosios paskirties, kaip ir į komercinės paskirties projektus, šiemet dažniausiai ketinama investuoti iki 10 mln. eurų (atitinkamai 31 ir 44 proc.).
Absoliuti dauguma (70 proc.) plėtotojų naujus NT projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune tą daryti ketina 28 proc., kai Klaipėdoje 24 proc. Uostamiestyje, palyginus su pernai, fiksuojamas didžiausias augimas, siekiantis 10 proc. punktų. Šie metai išsiskiria ir tuo, kad projektus plėtotojai planuoja visose Lietuvos apskrityse.
„Pirmą kartą projektų geografija taip plačiai išsiskaidė po visą šalį. Kartu su aktyvesne pramonės objektų plėtra regionuose atsiranda poreikis statyti kitą infrastruktūrą: būstą, prekybos ir paslaugų vietas. Tai lemia ne tik mažesnio mastelio, bet valstybei itin svarbių projektų atsiradimą. Sprendimui planuoti mažesnės apimties projektus įtaką daro ir tai, kad jiems ketinama naudoti mažiau skolinto kapitalo ir daugiau nuosavų lėšų“, – teigia M.Statulevičius.
2026 m. gyvenamosios paskirties NT rinkoje numatomos panašios gyvenamojo ploto vienetų vystymo apimtys, šis lūkesčio rodiklis siekia 81 (2025 m. 84). Prognozuojama, kad statomo būsto kaštų augimą šiemet labiausiai lems 100 proc. baigtumo reikalavimas (58 proc.) ir privalomas priedangų įrengimas (35 proc.).
Pagrindiniu būsto pasirinkimo kriterijumi įvardyta vieta bei mikrorajonas (89 proc.), šiemet į antrą poziciją išstūmusi kainos faktorių (87 proc.).
Kiek mažiau nei pernai – 39 proc. – apklaustų gyvenamosios paskirties projektų plėtotojų investicijai ruošiasi parduoti iki 20 proc. būsto, šis rodiklis mažėja trečius metus iš eilės. 27 proc. plėtotojų ketina parduoti 20-40 proc. būsto investicijai.
Biurų rinkoje – besitęsiančio lėtėjimo nuotaikos
Apklausos duomenimis, šiemet NT plėtotojų suplanuotų darbų apimčių lūkesčio indeksas išlieka panašus kaip ir pernai bei siekia 78. Nors darbuotojų skaičiaus augimo atžvilgiu rinka nusiteikusi pozityviausiai per pastaruosius kelerius metus (74, kai 2025 m. rezultatas siekė 61), nežymiai krito lūkestis dėl naujų darbų užsakymų (76; buvo 82).
Vertinant finansinius lūkesčių indekso komponentus, NT rinkos dalyvių nuotaikos išlieka stabilios. Žaliavų kainų didėjimo indeksas toliau auga ir siekia net 95 (2025 m. 88), taip pat tikimasi augančio darbuotojų darbo užmokesčio (92). Įmonės fiksuoja mažėjantį skolinimosi poreikį (74; buvo 87) bei kiek sumažėjusią darbų paklausą vidaus rinkoje (74; buvo 81). Tiesa, šis rodiklis nuo 2019 m. išlieka antras didžiausias.
Prekybos paskirties NT vystymo perspektyvų indeksas išlieka panašus (63; buvo 66). Sandėliavimo paskirties projektų vystyme galima tikėtis nedidelio atsigavimo (39; buvo 30), o biurų rinkoje antrus metus iš eilės numatomas lėtėjimas (39; buvo 45).
„Biurų segmento plėtotojai ieškos plėtros galimybių kituose segmentuose arba užsienyje. Kiti plėtotojai didesnių biurų statybų pradžią atideda geresniems laikams, kol esami A klasės biurai užsipildys nuomininkais. Sandėliavimo patalpų segmente šiemet lūžio taško nesitikima, nes logistikos sektorius dabar yra nuosaikesnės plėtros etape“, – priduria LNTPA prezidentas.
Lūkesčių indeksą skaičiuoja rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu. Indeksas skaičiuojamas nuo 2014 metų.
