Pasak jos, tvora žymi sklypo ribą, tačiau ne visada sukuria nematomumo sieną. Kita vertus, kaip teigė teisininkė, kaimyno langas ar balkonas nesuteikia teisės svetimą kiemą paversti nuolatinio stebėjimo aikštele.
Pirmiausia – aiškus atsakymas
Jeigu žmogus ramiai deginasi nuogas savo privačiame, nuo viešosios erdvės atribotame kieme, nesiekia demonstratyviai šokiruoti kaimynų ar praeivių ir netrikdo viešosios rimties, vien nuogumo faktas savaime paprastai nėra teisės pažeidimas.
„Tačiau argumentas „čia mano nuosavybė, todėl galiu daryti ką noriu“ teisiškai nėra visiškai tikslus. Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje nustatyta, kad savininkas savo turtą valdo ir naudoja savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Konstitucijos 28 straipsnis taip pat įpareigoja naudojantis savo teisėmis nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Tokia situacija vertinama pagal bendrąsias viešosios tvarkos, privatumo, teisės į atvaizdą ir asmens duomenų apsaugos normas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ar privatus kiemas gali būti laikomas vieša vieta?
Sąvokos „privati nuosavybė“, „matoma vieta“ ir „vieša vieta“ nėra tapačios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešąja vieta Baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio prasme laikoma vieta, kurioje yra arba turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje dėl laisvo priėjimo jie gali bet kuriuo metu atsirasti. Taigi vien tai, kad teritorija priklauso privačiam asmeniui, dar nėra vienintelis kriterijus – vertinamas ir faktinis jos prieinamumas.
Kitoje byloje, nagrinėdamas namų valdoje įrengtų kamerų teisėtumą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiai pažymėjo, kad ginčo šalių namų valda nebuvo vieša vieta.
„Todėl uždaras, aptvertas ir pašaliniams neprieinamas galinis kiemas teisiškai vertinamas kitaip negu:
- bendro naudojimo kiemas;
- neužtvertas sklypas prie judrios gatvės;
- vieta, į kurią laisvai patenka pašaliniai asmenys;
- teritorija, iš kurios elgesys sąmoningai nukreipiamas į gatvėje ar kitoje viešoje vietoje esančius žmones.
Svarbi taisyklė: matomas nebūtinai reiškia viešas. Tai, kad kaimynas iš antro aukšto lango gali pamatyti dalį aptverto kiemo, savaime nepaverčia kiemo viešąja vieta“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kada nuogumas gali tapti teisės pažeidimu?
Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje nustatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių bei kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už tokį nusižengimą šiuo metu numatyta 30–140 eurų bauda, o už pakartotinį – 140–240 eurų bauda.
Tačiau šiame straipsnyje nuogumas nėra įvardytas kaip savarankiškas pažeidimas. Nuogas kūnas taip pat negali būti automatiškai prilyginamas necenzūriniam gestui.
„Vertinant konkretų atvejį būtų svarbu:
- ar žmogus tiesiog naudojasi savo privačia erdve, ar sąmoningai demonstruojasi;
- ar pasirenkama nuošali kiemo dalis, ar tyčia artėjama prie sklypo ribos, kai pasirodo kaimynai;
- ar elgesys lydimas gestų, replikų, priekabiavimo ar provokavimo;
- ar siekiama šokiruoti, pažeminti arba trikdyti konkrečius žmones;
- ar realiai buvo sutrikdyta viešoji rimtis;
- ar teritorija faktiškai prieinama pašaliniams asmenims.
Vien kaimynės moralinis ar estetinis nepasitenkinimas dar neįrodo administracinio nusižengimo“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis galėtų būti svarstomas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar kitais straipsnyje nurodytais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi vien nuogumo ar vieno pasipiktinusio kaimyno nepakaktų – turėtų būti nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
O gal neteisėtai elgiasi stebintis kaimynas?
„Čia labai svarbu atskirti tris skirtingas situacijas:
Pamatė. Stebėjo. Filmavo.
Jeigu kaimynas, teisėtai būdamas savo namuose ar kieme, atsitiktinai pamatė tai, kas aiškiai matoma iš jo lango, vien toks faktas paprastai nėra neteisėtas privataus gyvenimo stebėjimas. Teisė į privatumą nesukuria absoliučios garantijos, kad žmogaus niekas niekada nepamatys“, – dėstė R.Joskaudienė.
Tačiau Civilinio kodekso 2.23 straipsnyje privataus gyvenimo pažeidimu tiesiogiai įvardijamas:
- neteisėtas įėjimas į aptvertą privačią teritoriją;
- neteisėtas asmens stebėjimas;
- neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimas;
- tokios informacijos paskelbimas ar paskleidimas.
„Dėl neteisėto stebėjimo ar informacijos rinkimo galima reikalauti nutraukti pažeidimą ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
Ribą gali peržengti ne atsitiktinis žvilgsnis, bet, pavyzdžiui:
- nuolatinis ir kryptingas žmogaus stebėjimas;
- žvilgčiojimas per tvorą ar kitų priemonių naudojimas matomumui padidinti;
- judesius sekanti kamera;
- fotografavimas ar filmavimas;
- įrašų kaupimas, siuntimas kitiems ar paskelbimas socialiniuose tinkluose“, – vardijo R.Joskaudienė.
Asmens atvaizdą papildomai saugo Civilinio kodekso 2.22 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę asmuo fotografuojamas tik su jo sutikimu, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teisės į atvaizdą pažeidimas gali būti pagrindas reikalauti nutraukti veiksmus bei atlyginti žalą.
„Esant pakankamai pavojingam, tyčiniam ir neteisėtam informacijos apie privatų gyvenimą rinkimui, gali būti vertinamas ir Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio taikymas. Vis dėlto baudžiamoji atsakomybė nėra automatinė: turi būti nustatytas informacijos privatumas, jos rinkimo būdo neteisėtumas, asmens tyčia ir kiti būtini veikos sudėties požymiai“, – nurodė teisininkė.
Ką apie kaimynų kameras sako teismai ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI)?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015 vertino situaciją, kai kameros fiksavo ne tik jų savininkui priklausančius objektus, bet ir bendrą kiemą, jame gyvenančius bei į namą ateinančius asmenis.
Teismas pažymėjo, kad toks nuolatinis filmavimas sukuria pagrįstą nuolatinio stebėjimo pojūtį.
„Kadangi kameras buvo galima sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik saugomus objektus, platesnės apimties stebėjimas buvo pripažintas neproporcingu privatumo ribojimu. Kartu teismas nurodė, kad turto savininkui nėra apskritai uždrausta naudoti kameras – jos turi būti naudojamos teisėtai ir proporcingai“, – teigė R.Joskaudienė.
Dar konkretesnę poziciją Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė 2026 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. 3R-598 (2.13-1 E).
„Kamera, reaguodama į judėjimą, kartais užfiksuodavo ir dalį kaimyninio sklypo. VDAI konstatavo, kad net fragmentiškas svetimos teritorijos patekimas į stebėjimo lauką peržengia namų ūkio veiklos ribas. Kameros savininkas neįrodė, kodėl jo turto apsaugai būtina fiksuoti kaimyno sklypą, todėl jam nurodyta įdiegti technines priemones – vaizdo užsklandas, suliejimą ar kitus filtrus, kad kaimyninis sklypas į kameros lauką nepatektų jokiomis aplinkybėmis“, – nurodė R.Joskaudienė.
VDAI rekomendacijose taip pat aiškinama:
- kai kamera fiksuoja tik jos savininko privačią teritoriją, paprastai gali būti taikoma BDAR namų ūkio išimtis, tačiau vis tiek išlieka pareiga gerbti kitų asmenų privatumą ir teisę į atvaizdą;
- kai į kameros lauką patenka viešoji erdvė arba kaimyno privati teritorija, taikomas BDAR, reikalingas teisėtas duomenų tvarkymo pagrindas, interesų pusiausvyros vertinimas ir duomenų kiekio mažinimas;
- stebėjimas neturi būti platesnis, negu objektyviai būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Trys gyvenimiški pavyzdžiai
Pirmas atvejis. Žmogus deginasi nuogas aptvertoje galinio kiemo terasoje. Iš gatvės jo nematyti, tačiau retkarčiais gali pamatyti kaimynas iš antro aukšto lango. Nėra gestų, provokavimo ar demonstratyvaus elgesio.
Labiausiai tikėtina, kad toks elgesys yra teisėtas. Atsitiktinis kaimyno žvilgsnis taip pat savaime dar nėra neteisėtas stebėjimas.
Antras atvejis. Žmogus, pamatęs kaimynus, specialiai prieina prie sklypo ribos, sąmoningai demonstruojasi, rodo gestus ar žodžiais provokuoja.
Tai jau būtų teisinės rizikos zona. Galėtų būti vertinama, ar elgesiu tyčia siekta sutrikdyti žmonių rimtį ar prie jų įžeidžiamai kibti.
Trečias atvejis. Kaimynas įrengia besisukiojančią kamerą, kuri seka kitame kieme judantį žmogų, fiksuoja poilsio zoną ar namo langus, o įrašus saugo arba siunčia kitiems.
Čia kyla rimtas galimo privatumo, teisės į atvaizdą ir duomenų apsaugos pažeidimo klausimas.
Taigi, koks verdiktas?
„Taip, privačiame ir nuo viešosios erdvės atribotame kieme paprastai galima būti ar degintis nuogam, jeigu elgesys nėra demonstratyviai nukreiptas į aplinkinius ir juo nesiekiama trikdyti viešosios rimties.
Ne, kaimynas neturi neribotos teisės jūsų sistemingai stebėti, filmuoti ar kaupti informaciją apie jūsų privatų gyvenimą.
Tačiau teisė saugo pagrįstą privatumą, o ne absoliučią nematomumo garantiją. Jeigu tai, kas vyksta kieme, yra aiškiai matoma be specialių stebėjimo priemonių, vien pats pamatymo faktas dar nereiškia teisės pažeidimo“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak jos, kaimynės pasipiktinimas nėra teisės norma, tačiau ir sklypo nuosavybės dokumentas nėra leidimas ignoruoti visų aplinkinių teises.
Teisinė informacija parengta pagal 2026 m. birželio 18 d. galiojantį reguliavimą. Kiekvieno konkretaus ginčo vertinimas priklauso nuo faktinių aplinkybių ir turimų įrodymų.
