O kur dar kiti privalumai – pagerėjusi gyvenimo kokybė, sumažėjusios sąskaitos, šiuolaikiškesnė bei šiltesnė aplinka. Susipažinkite su daugiabučio, dalyvaujančio Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) inicijuotuose jau tradicija tapusiuose „Metų renovacijos projekto rinkimuose“ istorija.
Renovacijos projekto administratorius Vytenis Navagreckas pasakoja, jog modernizacijos pradžia nebuvo itin sklandi – kaip ir daugelyje daugiabučių, taip ir šiame gyventojai nesutarė dėl vieningo sprendimo. Tarp jų išsiskyrė nedidelė ir labai aktyvi gyventojų grupė, kuri buvo itin nusiteikusi prieš renovaciją ir stengėsi palenkti į savo pusę visus kitus.
Modernizacijos pradžia nebuvo itin sklandi – kaip ir daugelyje daugiabučių, taip ir šiame gyventojai nesutarė dėl vieningo sprendimo.
„Pradžioje skleisti gandai apie renovacijos administratoriaus nepatikimumą buvo greitai paneigti – organizuoti susitikimai, kuriuose pristatyta įmonės veiklos patirtis ir kompetencijos. Vėliau, atsiradus baimėms dėl galimų techninių trūkumų, organizavome dar daugiau informacinių susitikimų, kuriuose pateikėme paaiškinimus ir kitų projektų pavyzdžius. Taigi, kiekvieną neigiamos informacijos bangą atrėmėme faktais bei paaiškinimais – tai suteikė žmonėms žinių ir padėjo apsispręsti“, – dalinasi V. Navagreckas.
Projekto įgyvendinimo metu daugumos renovuojamų daugiabučių atliekamų darbų kainos kilo dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, tačiau Antakalnyje esančio daugiabučio modernizacija buvo atlikta laikantis valstybės nustatytų terminų ir nekeliant kainų.
Skepticizmą pakeitė pasididžiavimas
„Metų renovacijos projekto rinkimuose“ dalyvaujantis daugiabutis buvo pastatytas 1967 metais – tai penkių aukštų, trijų laiptinių namas, kuriame yra 33 patalpos – 32 butai bei viena komercinė patalpa, jų bendras naudingas plotas siekia 2066 kv. metrus.
Šio daugiabučio atnaujinimo darbai truko trejus metus – projektas prasidėjo dar 2021 m. rugpjūtį, kai buvo patvirtintas investicinis planas ir pasirašyta finansavimo sutartis su APVA; o baigėsi 2024 m. liepą, kai buvo gautas statybos užbaigimo aktas.
Namo gyventoja Kotryna Gediminaitė pasakoja, jog per trejus metus buvo įgyvendintas ne tik techninis atnaujinimas, bet atsirado ir vertybinių pokyčių – per šį laikotarpį pasikeitė bendruomenės požiūris į gyvenamąją aplinką, žmonės pradėjo didžiuotis pasiektu rezultatu.
„Iš pradžių abejojome, ar renovacija būtina, kadangi gyventi dar buvo patogu ir namas nebuvo labai susidėvėjęs. Tačiau požiūris pradėjo keistis, kai buvo pradėti renovuoti aplinkiniai namai. Kartu daugėjo reklamos apie renovacijos galimybes, o į namą atsikėlė daugiau jaunų šeimų, kurios domėjosi tiek pastato išvaizda, tiek komfortu – norėjo gyventi modernioje ir tvarkingoje aplinkoje. Šiandien pagrindinis renovacijos naudą liudijantis dalykas šio daugiabučio gyventojams – estetinis pokytis. Be abejo, namuose tapo ir šilčiau – anksčiau žiemą tekdavo vilkėti megztinius, o dabar galima vaikščioti trumpomis rankovėmis“, – džiaugiasi pašnekovė.
Pasirinktos priemonės padeda sutaupyti
Prieš modernizaciją pastatas atitiko F energinio naudingumo klasę, o po atnaujinimo buvo pasiekta C klasė. Šilumos suvartojimas sumažėjo 51,29 proc., o pasiekti šiuos sutaupymus padėjo įvairios atnaujinimo metu pasitelktos priemonės.
Visos šios priemonės padėjo ženkliai sumažinti suvartojamos šilumos kiekį – lyginant su laikotarpiu prieš 2–3 metus, šildymo sąskaitos sumažėjo apie 40–50 proc.
„Buvo modernizuotas šilumos punktas, ant stogo įrengtos saulės baterijos, atnaujinta šildymo sistema; sutvarkytas stogas, apšiltintos sienos ir cokolis, įstiklinti balkonai, pakeisti seni sovietiniai langai, atnaujintos grindys. Visos šios priemonės padėjo ženkliai sumažinti suvartojamos šilumos kiekį – lyginant su laikotarpiu prieš 2–3 metus, šildymo sąskaitos sumažėjo apie 40–50 proc. Vienintelis dalykas, kurio atsisakėme – vamzdynų keitimas, kadangi bendrija buvo jau anksčiau iš dalies pasikeitusi šalto, karšto vandens ir nuotekų vamzdžius“, – pasakoja V. Navagreckas.
Jo teigimu, modernizuoti namai automatiškai patenka į savivaldybės prioritetinį sąrašą ir per artimiausius porą metų yra sutvarkoma jų aplinka – atnaujinamas apšvietimas, aikštelės, pėsčiųjų takai. Kadangi šalia esančiuose kvartaluose neseniai įvyko ir tebevyksta renovacija, tikėtina, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės jau artimiausiu metu.
Kaip sako namo gyventoja K. Gediminaitė, tiems, kurie vis dar svarsto apie renovaciją – svarbiausia nebijoti pradėti. Taip pat pravers pasirinkti tokį renovacijos administratorių, kuris detaliai ir išsamiai paaiškins visą procesą, atsakys į techninius klausimus ir išsklaidys abejones.
Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais galima jau šiandien, o balsuoti už savo favoritą bus galima nuo birželio 9 d. „Metų renovacijos projekto rinkimų“ laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d. Atiduodami savo balsą nepamirškite įvertinti ne tik estetinį vaizdą, bet ir atliktų darbų spektrą, atsinaujinančių šaltinių diegimą, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą bei pokyčius ne tik gatvės, bet ir viso rajono ar miesto mastu.
Renovuotus daugiabučius dažniausiai vertiname pagal tai, ar mums graži jo išorė ar sumažėjusias šildymo išlaidas, tačiau pastatų atnaujinimo poveikis yra žymiai platesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai priemonė gerinti gyvenimo kokybei, mažinti techninės priežiūros išlaidoms ir vykdyti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus.
Daugiau informacijos apie „Metų renovacijos projekto rinkimus, jų dalyvių istorijas galima rasti APVA Facebook paskyroje.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
