Specialiojo Europos Sąjungos būsto krizės komiteto pirmininkė Irene Tinagli, socialistų ir demokratų frakcijos europarlamentarė iš Italijos, pabrėžė, kad „būsto įperkamumas yra vienas svarbiausių šių dienų iššūkių Europos Sąjungoje, darantis poveikį šeimoms, jaunimui, pažeidžiamoms grupėms, socialinei sanglaudai, darbo jėgos mobilumui ir ekonominėms galimybėms“.
Ji pažymėjo, kad nors būstas ilgą laiką buvo laikomas nacionaliniu ar vietos valdžios klausimu, dabartinės krizės priežastys peržengia valstybių sienas ir turi aiškų europinį matmenį.
Pirmojo ES masto įperkamo būsto plano priėmimas įvardijamas kaip lūžio taškas. Jo tikslas – suteikti ES priemones remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus.
Visgi, planas nėra galutinis sprendimas: jo sėkmė priklausys nuo tolesnių teisėkūros iniciatyvų, politikų suderinimo ir aktyvaus valstybių narių įsitraukimo, įskaitant finansinių išteklių skyrimą.
Europos Parlamentas įsipareigojo išlaikyti būsto klausimą politinės darbotvarkės viršuje ir užtikrinti Komisijos bei valstybių narių atskaitomybę už plano įgyvendinimą.
Europos Komisijos narys iš Danijos, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių, Danas Jorgensenas pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, kad nė vienas kvadratinis metras būsto nebūtų švaistomas.
„Šiandien, kai per daug žmonių Europoje neturi namų, tuo pat metu per daug namų neturi gyventojų. Net 20 proc. Europos būstų šiuo metu stovi tušti. Tai groteskiška. Stiprinsime paramą renovacijai ir paskirties keitimui, kad būstai vėl būtų prikelti gyvenimui ir taupytų lėšas“, – teigė jis.
Plataus masto problema
Įperkamo būsto planas siekia spręsti krizę, su kuria susiduria dirbantys žmonės, studentai, jaunimas ir benamiai, siekiant realių pokyčių jų gyvenime. Plane numatyta maksimaliai sutelkti finansinius išteklius: jau skiriami 43 mlrd. eurų ES lygmeniu, papildomai pasitelkiant „InvestEU“, sanglaudos politiką, Europos investicijų banką ir nacionalinius plėtros bankus.
Kaip skelbiama, siekiama pritraukti atsakingus privačius investuotojus, kartu ribojant spekuliaciją.
Akiratyje – trumpalaikė nuoma
Be finansavimo, planas apima praktines priemones: darbuotojų bei statybinių medžiagų judėjimo palengvinimą, bendrų ES standartų kūrimą, biurokratijos mažinimą ir skaitmenizaciją. Didelis dėmesys skiriamas tuščių būstų renovacijai ir pritaikymui, taip pat trumpalaikės nuomos poveikio mažinimui.
„Todėl šiais metais pateiksime naują teisėkūros pasiūlymą dėl trumpalaikės nuomos kaip platesnio įperkamo būsto akto dalį. Tai nebus trumpalaikės nuomos draudimas. Mūsų pasiūlymai padės apibrėžti teritorijas, kuriose patiriamas būsto stygius, ir suteiks viešosioms institucijoms galimybes imtis priemonių neigiamam trumpalaikės nuomos poveikiui mažinti, kartu išlaikant jos teikiamą naudą“, – teigė D.Jorgensenas.
Anot jo, tokios priemonės galėtų apimti maksimalų nuomojamų naktų skaičių per metus arba nuomos ribojimą vasaros sezonu, o likusį laiką būstus nuomojant studentams.
Planas ragina valstybes nares taikyti principą „pirmiausia – būstas“ sprendžiant benamystės problemą ir gerinant jaunimo bei studentų prieigą prie būsto. Jo sėkmė priklausys nuo valstybių narių įsitraukimo, politinės vienybės ir lyderystės. Šiais metais planuojama sušaukti Europos būsto viršūnių susitikimą, siekiant suteikti viltį jaunimui, padėti šeimoms ir užtikrinti būstą visiems.
Sėkmė priklausys nuo ir nuo narių
Didžiausia ir seniausios centro dešiniųjų politinės partijos, Europos Liaudies Partijos (EPP) atstovė Nicolina Brunjac posėdyje išreiškė „tvirtą paramą įperkamo būsto planui, paremtam keturiais ramsčiais: pasiūlos didinimu, investicijų mobilizavimu, reformų sudarymu ir parama labiausiai paveiktiems“.
Ji pažymėjo, kad „investicijų ir paskolų nepakaks“, todėl būtina spręsti struktūrines būsto krizės priežastis, taip pat akcentavo, kad sėkmė priklausys nuo valstybių narių įgyvendinimo, ir paprašė Komisijos paaiškinti, kaip ketinama skatinti ir nukreipti šalis, kad planai virstų realiais projektais. N.Brunjaci taip pat pabrėžė, jog planuojamas būsto supaprastinimo paketas bus „itin svarbus spartesnei būsto statybai visoje ES“.
Antrosios pagal dydį Europos Parlamento S&D frakcijos atstovas Andreas Schieder akcentavo, kad įperkamo būsto planas yra „tik pradžia“ ir iškėlė renovacijos svarbą kaip lygiavertį ramstį naujai statybai. Jo teigimu, renovacija turi padėti žmonėms „likti gyventi ten, kur jie gyvena“, mažinti energijos sąnaudas ir pragyvenimo išlaidas. A.Schieder pasiūlė svarstyti ES masto renovacijos paskolas su aiškiais socialiniais kriterijais, kad būtų išvengta gentrifikacijos ir apsaugoti mažas pajamas gaunantys gyventojai, leidžiant jiems gyventi „geresnėmis sąlygomis, bet neišstumiant iš namų“.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
