Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet vykdo renovuotų daugiabučių namų projektų bei jų metu įdiegtų priemonių ekspertizę ir energijos vartojimo auditą. Naujausias monitoringas parodė, kad iš 10 vertintų namų visi modernizuoti kokybiškai. Vertinimui atrinkti daugiabučiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Mažeikiuose, kurie po modernizavimo pasiekė ne mažesnę, kaip B ir A energinio naudingumo klasę.
„Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Prasauskas.
Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Pasak mokslininko, renovuojant daugiabučius svarbu integruoti kompleksinius sprendimus: derinti šiluminę izoliaciją su efektyviai veikiančiomis vėdinimo sistemomis, nuolat stebėti pagrindinius mikroklimato parametrus, tokius kaip CO2, santykinė drėgmė ir kitų teršalų lygis.
Šiluma „neišgaruoja“ pro sienas
Senos statybos daugiabučiai per neatnaujintus plastikinius langus, nesandarias sienas ir perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės iššvaisto didžiąją dalį šilumos. Kai sienos izoliuotos, pakeisti langai ir sutvarkytas namo stogas, šildymo sąskaitos mažėja, o šiluma lieka ten, kur ir priklauso – būstuose.
„Energiniu požiūriu visi audituoti namai yra modernizuoti kokybiškai – faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ar net viršija jį. Svarbu paminėti, kad renovuojant namą, kai tai yra įmanoma, rekomenduojama įdiegti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Ji leidžia išsaugoti net iki 90 proc. šilumos, kuri kitaip būtų prarasta vėdinant patalpas dėl šviežio oro poreikio“, – sako APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Mikroklimato svarba
Renovacija ne tik sumažina šilumos nuostolius, bet ir gerina gyvenimo sąlygas užtikrindama komfortišką mikroklimatą. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną.
„Santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tinkamai sureguliuotos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi oro drėgmės lygį leidžia sumažinti iki 5–10 proc., o tai neleidžia formuotis pelėsiui.
Visgi net ir natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl pereinamuoju metų laikotarpiu svarbu imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, reguliariai atidarinėti langus“, – dalinasi dr. T. Prasauskas.
Komfortiška oro temperatūra
Renovavus daugiabutį patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės. Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrina mažesnę perkaitimo riziką, taip sumažinant šilumos diskomfortą visais metų laikais.
„Subalansuota šildymo sistema užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą tarp pastato aukštų, o įrengti ar radiatorių termostatiniai ventiliai gyventojams suteikia galimybę patiems reguliuoti temperatūrą pagal savo poreikius. Daugumoje audituotų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į žmogui rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną“, – pasakoja E. Petrauskas.
Į renovaciją reikia žiūrėti plačiau
Pasak E. Petrausko, dėl renovacijos daugiabutis namas ne tik tampa energetiškai efektyvesnis, bet kartu atliekamas ir jo remontas. Modernizacijos metu pašalinami sienų (cokolio) konstrukcijos defektai, atliekamas esamas balkonų ar lodžijų konstrukcijų remontas ir sustiprinimas. Kartu suremontuojami ar įrengiami nauji stogeliai virš įėjimų, sutvarkomos įėjimo aikštelės, stogas ir ant jo esančios konstrukcijos.
„Modernizacijos metu atnaujinamos ir inžinerinės sistemos, suremontuojamos laiptinės, įrengiama nauja nuogrinda. Atlikus visus šiuos darbus gyventojai gali ilgam pamiršti apie kasmet gaunamas sąskaitas už pavienius būtinus atlikti pastato ir pastate esančių inžinerinių sistemų remonto darbus.
O tai reiškia mažesnes išlaidas, ilgalaikį patogumą ir padidėjusią nekilnojamojo turto vertę“, – tikina APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
