Gyventojams šiandien patariama ne tik stebėti kainų pokyčius, bet ir atsakingiau planuoti būsto įrengimo biudžetą.
Vidaus apdailos bendrovės „VA komanda“ įkūrėja ir vadovė Ineta Pūkienė sako, jog šiuo metu būsto rinkoje jaučiamas kiek padidėjęs atsargumas. Kita vertus, pasak jos, įprastai tarp geopolitinių įvykių, tokių kaip įtampa Hormūzo sąsiauryje, ir realaus poveikio statybų sektoriui praeina bent keli mėnesiai.
„Tiekėjai visuomet pirmiausia išparduoda turimas atsargas, o tik vėliau perskaičiuoja naujų gaminių kainas. Tad jeigu šie dideli naftos kainų svyravimai išliks ilgesnį laiką, pirmųjų reikšmingesnių korekcijų būsto įrengimo rinkoje būtų galima tikėtis per artimiausius 2–4 mėnesius“, – sako ji.
Ekspertės teigimu, esant geopolitiniam nestabilumui, geriausia išeitis – nusimatyti papildomų lėšų nenumatytoms būsto įrengimo išlaidoms.
„Šiandien rekomenduotina rezervui numatyti bent 10 proc. nuo viso įrengimo biudžeto. Jei projektas sudėtingesnis, turi nestandartinių ar individualios gamybos sprendimų, rezervas turėtų siekti ir 15 proc.“, – pataria I.Pūkienė.
Kur poveikis pasimato labiausiai ir kaip tam pasiruošti?
Naftos kainų svyravimų poveikis būsto įrengimo rinkoje dažniausiai pasimato ne iš karto ir ne visose srityse vienu metu. Pirmiausia pokyčiai paliečia logistiką bei tam tikras medžiagų grupes, o dalies išlaidų augimo gyventojai gali išvengti dar planavimo etape.
„Pirmasis poveikis dažniausiai pasimato logistikos kaštuose. Brangstant degalams, automatiškai auga medžiagų pristatymo kainos, o tai paliečia visas statybines medžiagas. Antra, kyla pačių medžiagų kainos, ypač tų, kurių gamyboje naudojami naftos produktai. Meistrų kainos paprastai reaguoja lėčiau ir tai priklauso nuo bendro rinkos aktyvumo“, – pasakoja I.Pūkienė.
Didžiausią jautrumą naftos kainoms turi tos medžiagos, kurių sudėtyje yra naftos chemijos komponentų.
„Dažniausiai tai yra plastiko gaminiai: vamzdynai, PVC produktai, poliuretaninės ir putų pagrindo izoliacinės medžiagos. Tokios medžiagos kaip gipsas, cementas ar keramika labiau priklauso nuo energijos kainų ir logistikos“, – aiškina ekspertė.
Anot jos, dalį rizikų galima sumažinti strategiškai planuojant medžiagų įsigijimą, tačiau aklai visko iš anksto pirkti nereikėtų.
„Mąstant strategiškai pirkti iš anksto verta, tačiau tik tada, kai tos pozicijos yra ilgiau gaminamos ar importuojamos, patys produktai yra labai jautrūs rinkos svyravimams arba kai tai yra konkrečios partijos, spalvos ar technologijos medžiagos. Impulsyviai sandėliuoti visko nerekomenduočiau – reikėtų įsivertinti ir sandėliavimo kaštus bei nepamiršti, kad statybose sparčiai keičiasi techniniai sprendimai, todėl per anksti nupirktos medžiagos gali tapti nuostoliu“, – pataria ji.
Papildomų išlaidų riziką dažnai padidina ir netiksliai parengta būsto įrengimo sąmata.
„Profesionali sąmata turi būti ne „viena suma“, o detalus darbų ir medžiagų išskaidymas etapais. Jeigu sąmata labai trumpa ir abstrakti, papildomų išlaidų rizika yra didelė. Sąmatoje turi aiškiai matytis konkretūs darbai ir jų kiekiai, medžiagų kiekiai, logistika, šiukšlių išvežimas, paruošiamieji darbai“, – pabrėžia I.Pūkienė.
Kokios klaidos dažniausiai išbrangina būsto įrengimą ir ką galima padaryti jau šiandien?
Pasak būsto įrengimo ekspertės, dažniausiai projektai būstą įsirenginėjantiems gyventojams išbrangsta dėl trijų priežasčių.
Pirma, kai darbų vykdymo eigoje keičiami sprendiniai. Antra, kai darbai pradedami neturint aiškių brėžinių, elektros planų ar baldų projektų. Trečia, kai taupoma ne ten, kur reikia – pasirenkant pigesnius rangovus ar nepatikrintas medžiagas, dėl ko vėliau dažnai patiriamos papildomos išlaidos dėl broko, perdarymų ir terminų vėlavimo.
„Svarbiausia – maksimaliai tiksliai planuoti. Kuo anksčiau turėti pilną techninį projektą ir netaupyti pasirengiant brėžinius, turėti aiškią detalią darbų sąmatą su fiksuotomis kainomis, vengti sprendimų keitimo projekto vykdymo eigoje, ilgo tiekimo medžiagas užsisakyti iš anksto“, – įsitikinusi ji.
Gyventojams patariama įsidėmėti, kad būtent kruopštus planavimas ir aiškus biudžeto valdymas gali padėti išvengti ne tik papildomų išlaidų, bet ir ilgainiui sutaupyti nemažą dalį lėšų.
