Anot NŽT vadovo, žemės grąžinimo procesas Lietuvoje iš esmės vyksta pagal planą – ministerija kaimo vietovėse nuosavybės grąžinimo procesą įpareigota baigti šiemet, o miestuose – po metų. Kiek realiai užtruks žemės grąžinimas miestuose, kol kas neprognozuojama.
„Šiuo metu nuosavybės atkūrimo procesas vykdomas 1 949 piliečiams – tai yra skaičius žmonių, su kuriais galima dirbti. Iš šių 1949 piliečių yra vos 15, su kuriais NŽT neturėjo jokio kontakto ir nevykdė jokių procesų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė L.Čiakas.
Anot jo, didesnė problema atkuriant nuosavybės teises miestuose yra Vilniuje, kur sklypai turi didesnę vertę, todėl žmonės atidžiai ją skaičiuoja ir rečiau linkę pasirinkti piniginę kompensaciją.
„Miestuose, ypač Vilniuje, žmonės nelinkę rinktis kitų kompensavimo būdų ir už šią vertę nori sklypų. Šis procesas yra komplikuotas, turime išlaikyti visas procedūras, todėl tai atima daug laiko“, – tvirtino L. Čiakas.
Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas sakė, kad sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus, Kauno ir Ignalinos rajonuose. Anot jo, itin svarbų vaidmenį šiame procese vaidina savivaldybės.
„Tikimės, kad žemės grąžinimo procesą paspartinsime po susitikimų (su savivaldybių atstovais – BNS). Šiuo metu Seime svarstomas projektas, kad piliečiai, turėję žemę miesto teritorijoje, kurios neužtenka, galėtų gauti teisę atstatyti nuosavybės teises kaimiškoje vietovėje ar miško teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė E. Gustas.
Naujausiais NŽT duomenimis, Vilniuje nuosavybės teisės dar nėra atkurtos 3508, Kaune – 954, Palangoje – 899 gyventojams, o kaimo teritorijose – Vilniaus (1014), Kauno (105) ir Ignalinos (96) rajonuose.
Tarp pagrindinių problemų atkuriant nuosavybę kaimo teritorijose NŽT nurodo piliečių pasyvumą renkantis žemės sklypus, paveldėjimo dokumentų netvarkymą bei pasikeitusią ir nežinomą žmonių gyvenamąją vietą.
