Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nauja tendencija biurų rinkoje: konkurentai – vienoje erdvėje

Dabartinė biurų rinka pagal statybų apimtis jau pasiekė iki krizės buvusį lygį, sako analitikai. Be to, dabartinė rinka yra visiškai kitokia nei prieš 10 metų – plėtotojai biurus stato jau turėdami stiprius nuomininkus, o pačios bendrovės reikalauja daugiau lankstumo. Dėl šios priežasties visame pasaulyje populiarėjančios bendradarbystės erdvės užkariauja ir Lietuvą.
TAG Kaunas
TAG Kaunas / „TAG Kaunas“ nuotr.

Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ surengtame komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos pristatyme Tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Šilaikytė teigė, kad Vilniaus biurų rinka 2008 metais buvo perpus mažesnė. Tuo metu 13-oje projektų buvo vystoma apie 130 tūkst. kv. m biurų ploto, o dabar – 17-oje projektų bus pastatyta apie 150 tūkst. kv. m biurų ploto. Anot jos, per dešimtmetį ne tik suintensyvėjo biurų pastatų statybos, bet pasikeitė ir pati rinka.

Kainos nepasiekė dar piko, kokį matėme prieš krizę, – J.Šilaikytė.

„Pati rinka kitokia, kitokie ir nuomininkai, finansavimas. Nuomininkai nevengia eiti į sandorį iš anksto, dauguma projektų vystomi ne spekuliatyviai, o su stipriu nuomininku arba pilnai užimtais pastatais. Šiandien vakansija biuruose sudaro 3–5 proc. ir plėtotojai supranta, kad turėti tokią vakansiją pastatuose – sveika. Nuomininkai auga, ateina naujos įmonės, jos nori nuo kažko pradėti, todėl vakansija šiuo metu yra tikrai maža“, – teigė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šilaikytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šilaikytė

Vilniuje daugėja sandorių

Šiandieninės biurų nuomos kainos dar nesiekia 2008 metų lygio, kuomet aukštesnės, A klasės, biurų segmente už kvadratinį metrą buvo mokama 18–20 eurų. Dabar vidutinė nuomos šiame segmente yra 16–17 eurų už kv. metrą.

„Kainos nepasiekė dar piko, kokį matėme prieš krizę. Projektai vystomi saikingai ir nuosekliai, nespekuliatyviai, su inkariniais nuomininkais, todėl čia „juodosios gulbės“ nematome“, – kalbėjo J.Šilaikytė.

„Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės teigimu, dabar pastebima tendencija, kad įmonės vis labiau nori keltis iš senų pastatų į naujus. Iki 2016 metų vidutiniškai per metus būdavo įsisavinama apie 30 tūkst. kv. metrų biurų ploto, o šiemet šis rodiklis pakilo iki 70 tūkst. kv. metrų.

„Rinka ir nuomos sandoriai auga, nes yra bendrovių, kurios auga. Įmonės, iki šiol daugiau nei 10 metų dirbusios viename pastate, nori persikelti, nes ateina naujos technologijos, pastatai keičiasi ir jie vilioja savo kokybe. Be to, ir atėjusios naujos kompanijos sėkmingai auga, tad ir turime tokį paveikslą“, – komentavo J.Šilaikytė.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Verslo centro B66 atidarymas
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Verslo centro B66 atidarymas

Po kelerių metų Kaunas patrigubės

Nuomininkai trokšta lankstumo, – J.Šilaikytė.

Pasak jos, šiuo metu Kauno biurų rinka smarkiai kyla ir iki 2019 metų pabaigos laikinosios sostinės rinka bus tris kartus didesnė. Be to, keisis ir pati pasiūla, nes labai padaugės aukštesnės, A klasės, biurų pastatų. Skaičiuojama, kad 2019 metais bus apie 30 proc. daugiau biurų, kurie atitiks A klasės lygį.

„Nuomininkai Kaune paprastai yra finansinės bendrovės, bankai, draudimo kompanijos ir jos ieško naujų patalpų. Nauji pastatai atrodo patraukliai, nepaisant to, kad jų nuomos kainos labai skiriasi nuo senųjų pastatų. Senesnės statybos pastatuose nuomos kaina svyruoja nuo 8–10 eurų, o naujų pastatų, ypač centre, valdytojai prašo nuo 11 iki 14 eurų už kv. metrą. Tai didelis skirtumas lyginant su tuo, kas buvo“, – komentavo J.Šilaikytė.

Organizatorių nuotr./Bendradarbystės tinklas „Happspace“
Organizatorių nuotr./Bendradarbystės tinklas „Happspace“

Įmonės pageidauja bendradarbystės erdvių

Augantis poreikis naujoms, modernioms patalpoms, keičia ir pačius nuomininkus. Europoje šiuo metu apie 10 proc. biurų nuomos sandorių vyksta bendradarbystės (angl. co-working) segmente. Kalbant apie Lietuvą – tai 4–5 tūkst. kv. metrų per metus. Tikimasi, kad artimoje ateityje per metus vidutiniškai tokių sandorių bus apie 30 proc. Tokios erdvės itin intensyviai kuriamos Vilniuje, taip pat ši tendencija persikėlė ir į Kauną.

„Nuomininkai trokšta lankstumo. Reta bendrovė turbūt turi verslo planą penkeriems metams, geriausiu atveju žino, kaip atrodys po metų ar dviejų, todėl atėję prašo turėti galimybę plėstis arba nuomotis mažesnį plotą. Lankstumo visi labai nori, tad tie verslai, kurie siūlo laikinų darbo vietų nuomą, gelbsti biurų pastatų valdytojams. Tai galbūt ne toks stabilus ir aiškus nuomininkas, bet jis sukuria erdvę nuomininkams pradėti verslą, tame pačiame pastate augti, o užaugusiai įmonei rasti laikiną sprendimą dėl reikalingo ploto“, – kalbėjo J.Šilaikytė.

Be to, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad didesnės įmonės mieliau renkasi tą biurų pastatą, kuriame jau yra įrengta arba planuojama įrengti bendradarbystės erdvę.

„Ryškėja tendencija, kad kiekvienas biurų pastatas turi turėti bent šiek tiek co-workingo erdvių, nes tai didina pastato patrauklumą nuomininkams. Bendradarbystės erdvės ne tik diversifikuoja nuomininkus, bet ir didesniems nuomininkams suteikia buferį ir laisvumą augti, mažėti, paleisti naują projektą. Vien Vilniuje yra 10 bendradarbystės centrų, o per ateinančius dvejus metus turėtų atsirasti dar tiek pat“, – kalbėjo „Newsec“ biurų paslaugų grupės vadovas Baltijos regione Martynas Babilas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius