„Butų kainų augimas praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,5 procento, o atlyginimų augimas atskaičius mokesčius siekė beveik 10 procentų“, − pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Rekordinis būsto rinkos aktyvumas
Būsto rinka trijuose didžiuosiuose šalies miestuose išliko aktyvi. Praėjusių metų pabaigoje Kaune ir Vilniuje sandorių skaičius augo maždaug dešimtadaliu, tuo tarpu Klaipėdoje butų parduota 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, visų pirma dėl sulėtėjusių senos statybos būsto pardavimų.
Būsto kainų tendencijos buvo skirtingos. Vilniuje jos augo vos puse procento, Kaune būstas brango 3 proc., o Klaipėdoje vidutinė būsto kaina didėjo 9 proc., tačiau, tikėtina, dėl vienkartinių techninių veiksnių.
„Vilniuje stebėjome gana neįprastą situaciją, kai praėjusiais metais fiksavome ir rekordinę būsto paklausą, ir neaugančias būsto kainas. Metų gale naujo būsto kainos šiek tiek sumažėjo dėl išaugusios pasiūlos. Tai rodo, kad nepaisant didelės būsto paklausos, pasiūla būsto rinkoje išliko dar didesnė, o derybinė galia buvo pirkėjų rankose“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak V.Šimkaus, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį smuktelėjo ir statybos leidimų skaičius, ir baigtų statyti butų skaičius − tai galbūt rodo galimą pasiūlos stabilizaciją ir rinkos prisisotinimą. Kita vertus, artimiausiu metu naujų neparduotų butų pasiūla, ypač Vilniuje, išliks didelė ir pirkėjai derybinės galios neturėtų prarasti.
Kaune - geriausias būsto įperkamumas
„Dėl sparčiai augančių gyventojų pajamų ir gana stabilių kainų būsto įperkamumas Vilniuje per metus pagerėjo septyniais punktais ir pasiekė rekordines aukštumas. Per metus laikas, reikalingas pradiniam būsto įnašui sutaupyti, sutrumpėjo vidutiniškai trimis mėnesiais, o vilniečių pajamos buvo 37 proc. didesnės nei minimaliai būtinos norint įsigyti 55 kv. m būstą“, – sako V.Šimkus.
Pasak jo, Kaune būsto įperkamumas per metus taip pat pagerėjo ir išliko aukščiausias Lietuvoje. Sparčiausiai iš didžiųjų miestų augę atlyginimai bei sulėtėjęs būsto kainų augimas gerino galimybes įsigyti būstą Kauno mieste. Vidutinis namų ūkis Kaune praėjusių metų ketvirtį galėjo įsigyti 3 kv. m didesnį būstą, o jam įsigyti reikalingam pradiniam įnašui sutaupyti reikėjo pusantro mėnesio mažiau.
„Pora procentinių punktų lėčiau nei kituose miestuose augę atlyginimai bei šoktelėjusios būsto kainos lėmė, jog ketvirtą 2018 m. ketvirtį būsto įperkamumas Klaipėdoje suprastėjo. Dėl gana seklios nekilnojamo turto rinkos būsto kainos Klaipėdoje yra labiau linkusios į didelius svyravimus, todėl, tikėtina, įperkamumo suprastėjimas yra laikinas. Klaipėdiečiai galėjo įpirkti 102 kv. m butą − keturiais kvadratiniais metrais mažesnį nei 2017 m. pabaigoje. Kita vertus, būsto įperkamumas Klaipėdoje labai nedaug atsiliko nuo Kauno ir smarkiai lenkė Vilnių“, – duomenis komentuoja ekonomistas.
Būstų kainų augimas bus vangus
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tolimesniam sandorių skaičiaus augimui erdvės liko mažai, o būsto pasiūla išlieka didelė, todėl kainos turėtų išlikti stabilios. Pagrindinė vidutinių kainų augimo priežastis gali būti ir toliau besikeičianti parduodamų butų kokybė ir segmentas. Šiuo metu apie 40 proc. visų parduodamų butų Vilniuje yra naujos statybos. Palyginimui, praėjusio piko metu ši dalis siekė 50 procentų. Todėl tikėtina, kad naujų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje ir toliau didės.
„Daugelis aplinkybių tolimesniam būsto rinkos aktyvumui išlieka palankios. Dėl mokesčių reformos ir darbuotojų trūkumo šiemet neto darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu. Gyventojų lūkesčiai taip pat išlieka dešimtmečio aukštumose, todėl 2019-ieji gali būti dar vieneri rekordiniai metai būsto rinkai“, − apibendrina N.Mačiulis.
