Iki šiol pagal investicijų apimtis į komercinį NT lyderė buvo Estija, čia investicijų apimtys siekė 454 mln., Lietuvoje 201 mln., Latvijoje – 96 mln. eurų.
Latvijos ir Lietuvos ekonomikos panašios, Rygoje kainų augimas fiksuojamas dėl itin žemo kainų lygio sprogus NT kainų burbului. Prieš krizę Rygoje NT kainos augo greičiausiai, o atėjus krizei krito 60 procentų. Palyginimui Vilniuje – apie 40 procentų, Vilnius mažiausiai nukentėjo nuo NT kainų burbulo, todėl čia kainos kyla lėčiau
Gaivina skandinavai
Šiemet kiekvienoje iš Baltijos šalių užfiksuota po 3 investicinius sandorius komercinių patalpų rinkoje, didžiausi – Lietuvoje. Kaip ir anksčiau, Baltijos šalyse komercinių patalpų rinką gaivina skandinavai.
„Anksčiau komercinių patalpų rinkos lyderė buvo Estija. Pirmąjį šių metų ketvirtį situacija apsivertė aukštyn kojomis. Lietuvoje tiek pagal kvadratinių metrų skaičių, tiek pagal pinigus, turto parduota dvigubai daugiau negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus“, – ketvirtadienį pristatydamas „Ober – Haus“ 2012 m. NT apžvalgą sakė bendrovės Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Didžiausius sandorius sudarė Suomijos įmonė „Technopolis“, kuri įsigijo verslo centrus Ozo parke. Pasak S. Vagonio, šis Suomijos įmonės sandoris – didžiausias investicinis sandoris Lietuvoje nuo 2008 metų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijų apimtys į komercinį NT Lietuvoje siekė 73 mln. eurų, Latvijoje 14 mln., Estijoje – 22 mln eurų.
Suomiai nuo 2010 iki 2013 metų daugiausiai į komercinių patalpų rinką investavo ir visose Baltijos šalyse – jų investicijos sudarė 24 proc. visų investicijų. Lietuva pagal šį rodiklį antra – 15 procentų.
„Nors po truputį į Baltijos šalis ateina investicijos iš Rytų, bet, pavyzdžiui, Rusija dar nepasižymi didelėmis investicijomis, daugiausiai Baltijos šalių rinką gaivina skandinavai ir Baltijos šalys“, – sakė S.Vagonis.
Aktyviausi – Senamiestis ir Pilaitė
Gyvenamųjų patalpų rinkoje didesnių pokyčių pernai neužfiksuota. Daugiausia butų sandorių vienam gyventojui sudaryta Estijoje.
„Akivaizdus kainų augimo lyderis yra Talinas. Jei žiūrėtume į rinkos aktyvumą ir sandorių skaičių vienam gyventojui, jis kyla tiek Vilniuje, tiek Rygoje, tiek Taline“, – sako S.Vagonis.
Taline sandorių skaičius vienam gyventojui siekė 17,6, Vilniuje – 12, 7, Rygoje – 11,8 sandorio. O butai pernai labiausiai brango Taline – 6 proc.,, Rygoje – 2 proc., o Vilniuje butai atpigo1,4 procento.
Lietuvoje, kaip ir anksčiau, aktyvumu išsiskiria sostinė ir Klaipėda.
Žiūrint į aktyviausius rajonus, labiausiai išsiskiria Vilniaus senamiestis. Čia sandorių skaičius vienam gyventojui siekė 26 proc. – dvigubai daugiau nei Lietuvos vidurkis. Toliau pagal sandorių kiekį seka Pilaitė, Naujamiestis, Verkiai, Žirmūnai.
Kainas diktuos Europa
Pasak S. Vagonio, gyvenamojo būsto kainų skirtumus Baltijos šalių sostinėse galima aiškinti ekonomine situacija – estų ekonomika tradiciškai yra aukštesniame lygyje, dėl to ir kainos auga greičiau. O keleto procentų kainų augimo skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos galima paaiškinti tuo, kad Latvijoje NT kainos smuko labiau nei Lietuvoje.
„Latvijos ir Lietuvos ekonomikos panašios, Rygoje kainų augimas fiksuojamas dėl itin žemo kainų lygio sprogus NT kainų burbului. Prieš krizę Rygoje NT kainos augo greičiausiai, o atėjus krizei krito 60 procentų. Palyginimui Vilniuje – apie 40 procentų, Vilnius mažiausiai nukentėjo nuo NT kainų burbulo, todėl čia kainos kyla lėčiau“, - aiškino S. Vagonis.
Paklaustas apie tai, kokių gyvenamojo būsto kainų galima tikėtis šiemet, S.Vagonis buvo atsargus – esą galima tikėtis, kad butų kainos Vilniuje augs 5 proc., tačiau viskas priklauso nuo Europos ekonomikos – ar dar turėsime panašių ekonominių krizių kaip Kipre.
Užtikrintai pirmauja Lietuva
Kalbėdamas apie didžiausių prekybos centrų rinką Baltijos šalyse S.Vagonis atkreipė dėmesį, kad čia užtikrintai pirmauja lietuviai – 4 iš 5 didžiausių prekybos centrų Baltijos šalyse yra Lietuvoje.
„Žvelgiant į didžiausius prekybos centrus situacija kiek netikėta – keturi iš penkių didžiausių prekybos centrų yra Vilniuje: „Akropolis“ Vilniuje, MEGA, „Ozas“ ir Akropolis Kaune“, - sako S.Vagonis. Tiesa, padėtis rinkoje artimiausiu metu gali kiek pasikeisti – mat prekybos centrų statybas planuoja estai ir latviai.
Verslo centrų segmente taip pat pirmauja lietuviai – didžiausias verslo centras yra Vilniuje - „Vilniaus verslo uostas“, turintis28, 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Toliau rykiuojasi Taline įsikūrę „Tammsaare“ „Parnu 139“ verslo centrai.
Nuomos patalpų rinkoje pernai ypač išryškėjo tendencija, kad nuomos patalpų rinką gaivino valstybinės įstaigos arba įmonės. Estijoje 11, 6 tūkst. kv. m. ploto nuomavosi Mokesčių inspekcija ir Statistikos departamentas. Lietuvoje 5 tūkst. kvadratinių metrų plotonuomavosi ir Lietuvos paštas.
