Žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama „Rail Baltica“, kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.
Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.
Iš viso geležinkelio linijos statybai 1244 hektarų teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 hektarus – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1,2 tūkst. privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 hektarus užima valstybinės žemės sklypai.
Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų.
Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
