Kartu išryškėjo aiški pirkėjų elgsenos tendencija: augant būsto kainoms, vis daugiau gyventojų ieškojo labiau prieinamo būsto. Tai akivaizdu vertinant ekonominės klasės segmentą, kuris pernai tapo itin paklausus.
Augantis poreikis prieinamam būstui
„Per 2025 metus Vilniaus pirminėje rinkoje buvo realizuota daugiau nei 5,7 tūkst. butų. Reikšmingą šio segmento dalį sudarė ekonominės klasės būstas – net 40 proc. visų parduotų naujos statybos butų buvo būtent labiausiai pirkėjams prieinamos klasės projektuose“, – sako nekilnojamo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Didžiausia ekonominės klasės butų paklausa išliko tipiniuose gyvenamuosiuose sostinės rajonuose – 2025 m. daugiausia tokių butų buvo parduota Verkių, Pašilaičių, Justiniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijose. Palyginimui, jeigu 2024 m. pirminėje rinkoje buvo parduota apie 1,5 tūkst. ekonominės klasės butų, tai 2025 m. – virš 2,3 tūkst. butų.
„Staigus ekonominės klasės pardavimų šuolis rodo aiškų šio segmento poreikį“, – pažymi kitas ekspertas, gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Vystytojai siekia atliepti pirkėjų lūkesčius
2025 m. ekonominės klasės būstas taip pat sudarė didžiąją dalį visų naujai pardavimui pastatytų butų – apie 55 proc. „Tai rodo, kad vystytojai siekia atliepti pirkėjų lūkesčius, nes susidomėjimas ekonominės klasės būstu auga nuo Covid‑19 pandemijos laikotarpio, kai pradėjo kilti būsto kainos. Pavyzdžiui, 2021 m. ekonominės klasės pasiūla siekė vos 20 proc., o pernai – beveik triskart daugiau“, – sako R.Pleteras.
Ekspertas pabrėžia, kad ekonominės klasės populiarumą lemia ne tik labiau prieinama kaina, atitinkanti daugumos vilniečių šeimų galimybes, bet ir palankesnės skolinimosi sąlygos.
„Bankai tokiems būstams paskolas suteikia palankiau, nes rizika vertinama kaip mažesnė. Šio segmento auditorija pati plačiausia, todėl net kilus sunkumams su paskolos grąžinimu, bankui turtą būtų lengva realizuoti rinkoje. Tuo tarpu prestižinio būsto kreditavimas visada griežtesnis: pirkėjų mažiau, o likvidumas – ribotas“, – aiškina R.Pleteras.
Šiuo metu Vilniuje ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina siekia ir vietomis gali viršyti 3 tūkst. eurų su daline apdaila, vidutinės klasės – apie 4-5 tūkst. eurų, o prestižinės klasės – nuo 6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Rinką sąlygos pajamos ir geopolitika
Prognozuojant 2026 metus, R.Pleteras pažymi, kad ekonominės klasės paklausa išliks tol, kol NT kainų augimas viršys gyventojų darbo užmokesčio augimą. „Naujausi duomenys rodo, kad būsto kainos jau auga dviženkliu tempu ir lenkia gyventojų pajamų augimo tempą, todėl prieinamo būsto poreikis auga“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Tuo tarpu R.Reginis atkreipia dėmesį, kad jei darbo užmokesčio augimas ims lėtėti, o būsto kainos ir toliau kils, dalis pirkėjų gali susidurti su būsto įperkamumo iššūkiais. „Lietuvoje infliacija vis dar išlieka aukštesnė nei daugelyje euro zonos šalių, o tai daro tiesioginę įtaką gyventojų perkamajai galiai. Tokiu atveju tie, kuriems būstą įsigyti būtina, renkasi labiau prieinamus sprendimus – senesnės statybos būstą, ekonominės klasės projektus arba būstą užmiestyje“, – sako R.Reginis.
Abu ekspertai svarsto, kad šiemet rinkai įtakos turės pradinio įnašo sumažinimas pirmam būstui iki 10 proc., antros pensijų pakopos lėšų įvedimas į rinką bei gyventojų reakcija į geopolitinius įvykius. Tačiau nepriklausomai nuo šių veiksnių poveikio būsto rinkai, būsto kainų augimą galėtų pristabdyti pakankamos ir subalansuotos pasiūlos užtikrinimas.
Anot ekspertų, ypač tai aktualu kalbant apie lengviau įperkamo būsto pasiūlą, kuri yra labai svyruojanti. Taip pat pastebima, jeigu 2025 metais ekonominės klasės būsto dalis buvo pakankamai gausi, tai šiais metais sostinėje daugiau bus statoma brangesnės klasės projektų.
