Sekite 15min Google
Butą Vilma pirko tam, kad, prireikus, iš Vokietijos galėtų grįžti į gimtinę ir padėti tėvams. Kadangi pati gyvena užsienyje, brolis ir brolienė susisiekė su pardavėju, būstą apžiūrėjo, o su jais pakalbėjusi moteris nusprendė jį pirkti.
„Prašiau, kad pardavėjas atsiųstų man visus su butu susijusius dokumentus. Galų gale susitarėme ir aš atsiprašiusi iš darbo kelioms dienoms grįžau į Lietuvą pasirašyti sutarties. Likus vos valandai iki susitikimo notarų biure, pamačiau perkamą butą pirmą kartą. Tikrai jaukus, nedidukas butas su aukštomis lubomis ir su židinuku vidury kambario. Šis vaizdas mane tiesiog pakerėjo. Labai džiaugiausi pirkiniu, kalbėjausi, dalinausi įspūdžiais apie tai su mane lydinčiu tėčiu“, – pasakojo Vilma.
Nusipirkusi butą moteris susitiko su jame jau gyvenančiu nuomininku. Jai jis pasirodė malonus, suaugęs vyras, todėl nusprendė jam butą nuomoti ir toliau.
Pasak jos, po kokių trijų mėnesių nuomininkas nusprendė išsikraustyti, todėl ji atvyko susitvarkyti buto ir paruošti jį kitam nuomininkui.
„Besitvarkant namuose pastebėjau, kad mano ilgame koridoriuje yra gerokai nuleistos lubos. Man tai pasirodė keista, bet aš tik susimąsčiau, kas gi yra virš jų ir ką galėčiau su ta patalpa padaryti. Tiesa, šią mintį nustūmiau ateičiai.
Greitai susiradau nuomininkę. Puiki mergina – vos bepradedanti policininkės karjerą. Bendraudama su ja sužinojau, kad ji virš nuleistų lubų koridoriuje girdi keistus garsus, kažkokiu būdu ten krebžda kaimynė. Man ši informacija pasirodė esanti labai keista. Kas galėtų naudotis mano patalpomis?“, – apie kilusius įtarimus pasakojo Vilma, susimąsčiusi, kad virš šių lubų patalpa turėtų priklausyti kitiems.
