Šalies sostinės pirminėje rinkoje butų parduota daugiausia. Vilniuje pirmąjį metų ketvirtį vidutiniškai per mėnesį nupirkta 520 naujos statybos butų – tai 2,2 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau prognozuojant ateitį, ekspertai ragina žiūrėti, kokio būsto nuperkama daugiausia.
2024 m. antrojoje pusėje būsto rinka jau pradėjo rodyti pirmuosius atsigavimo požymius. Tai, pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, lėmė mažėjantys būsto finansavimo kaštai bei rinkoje atsiradęs optimizmas.
„Tiek naujos, tiek ir senos statybos būsto rinkos rezultatai 2025 metų pradžioje rodo, kad rinka atsigavo net spartesniu tempu nei buvo galima tikėtis. Ypač tai jaučiasi didmiesčių pirminėje butų rinkoje, kurioje jau fiksuojamas optimalus realizacijos apimčių ir laisvų butų santykis. Pavyzdžiui, dabartinis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminės butų rinkos aktyvumas leidžia realizuoti pastatytus ir laisvus butus per 2–3 mėnesius.
Palyginimui, 2023 metų pabaigoje ir 2024 metų pradžioje šis rodiklis Vilniuje ir Kaune siekė 7–9 mėnesius. Šalies didmiesčiuose išaugusios naujų butų pardavimo apimtys kilstelėjo ir jų kainas, kurios per metus ūgtelėjo apie 6 proc. Tolimesnė kainų dinamika priklausys ne tik nuo pardavimo apimčių ar pasiūlos kiekio, bet ir nuo bendrų pirkėjų nuotaikų, tai yra kaip jie finansiškai galės ir norės prisiimti naujus įsipareigojimus įsigydami būstą“, – pažymi R. Reginis.
Švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sutinka, kad šiemet atsigavimas išties jaučiamas, tačiau, jo teigimu, naujai pastatytų ir laisvų butų Vilniuje dar apstu, pasiūloje jų daugiau nei 5 tūkst.
„Nors butai nuperkami greičiau nei praėjusiais metais, pirkėjai vis dar laiko svertus savo rankose - jie gali rinktis, bandyti derėtis, laukti“, – sako R.Pleteras.
Žvelgdamas į artimiausią ateitį ir prognozuodamas kaip keisis butų kainos šiais metais, ekspertas dėmesį kreipia į pardavimų statistiką pagal būsto klases.
„Bonava Lietuva“ duomenimis, šių metų sausio – kovo mėn. Vilniaus pirminėje butų rinkoje paklausiausi buvo ekonominės klasės butai. Jų pardavimo arba rezervacijų dalis sudarė beveik 60 proc. nuo visų parduotų butų skaičiaus sostinėje. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu ekonominės klasės būstų pardavimų dalis Vilniuje siekė 48 proc.
„Statistika nemeluoja – akivaizdžiai matomas tolesnis ekonominės būsto klasės augimas, o tai leidžia suprasti, jog šiuo metu dažniausiai perkamas tas būstas, kuris yra labiau prieinamas ir kurio išties reikia gyvenimui sau. Kitaip tariant, daugumai pirkėjų šiandien svarbiausia išpildyti pagrindinius būsto poreikius: įsigyti naujos statybos, funkcionalų ir gerai suplanuotą būstą gerai išvystytame gyvenamajame rajone už žemesnę kainą“, – pažymi „Bonava Lietuva“ vadovas.
Bendrovės analitinio centro duomenimis, šiandien rinkoje už prestižinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila prašoma daugiau nei 5 tūkst. eurų, už vidutinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila norima apie 3,5 – 4,5 tūkst. eurų, o ekonominio būsto kvadratinio metro kaina su daline apdaila Vilniaus miegamuosiuose rajonuose dažniausiai siekia 2,3 - 3,0 tūkst. eurų.
„Vertinant kainų skirtumus pastebime, jog šiandien ekonominės klasės būstas yra dvigubai pigesnis nei prestižinės. Pridedant dedamąją, jog daugiau nei pusė rinkos šiuo metu užpildyta būtent labiausiai prieinamos klasės būstais, galima daryti išvadą, jog spartaus kainų augimo artimiausiu metu tikėtis neverta, nes įprastai kainos kyla tuomet, kai pradeda dominuoti vidutinė klasė. To šiandien nematyti“, – pažymi R.Pleteras.
