„Šiandien būsto įperkamumas ribotas, o kainų augimas – komplikuotas: kainos auga tik tol, kol nepradeda „smaugti“ pirkėjo. Todėl objektyviai permokėti už būstą nėra nei patrauklu, nei taip pat saugu, kaip buvo prieš keletą metų“ , – teigia „Inreal“ analitikė Elena Normantaitė.
Šiandienos ir rytojaus poreikiai
NT nuosavybė pasižymi aukštais pakeitimo kaštais – brokerio komisiniai, notaro mokesčiai, sutarčių sudarymo išlaidos. Todėl būstas turėtų atitikti ilgesnio laikotarpio gyventojo poreikius, įprastai bent 3–5 metų, per kuriuos gali pasikeisti gyvenimo aplinkybės – šeimos pagausėjimas, nuotolinis darbas, automobilio poreikis, vaikų darželio ar mokyklos amžius – dėl gyvenimo pokyčių būstas gali būti „išaugamas“.
„Jei šiandien nėra galimybės įsigyti ilgalaikius poreikius atitiksiantį būstą, trumpuoju laikotarpiu verta apsvarstyti nuomos alternatyvą arba ieškoti būdų pagerinti būsto įperkamumą – „pasispausti" ir pirkti ilgesniam laikotarpiui“, – rekomenduoja analitikė.
Senas ar naujas būstas?
Naujas, energetiškai efektyvus, negyventas būstas dažniausiai laikomas patrauklesniu, bet ir kainuoja brangiau. Anot E. Normantaitės, su laiku būstas vis tiek pasens ir bus parduodamas nebe kaip naujas, o kaip naudotas.
„Pirmojo savininko bonusas" – aukštesnė kaina už negyventą būstą – tenka tik pirmajam savininkui, todėl patrauklus ir ekonomiškas variantas gali būti jau gyventas, tačiau ne senos statybos butas.
Pilna ar dalinė apdaila?
Dalinė apdaila suteikia laisvę būstą įsirengti pagal specifinius poreikius. Tačiau žiūrint realistiškai, dauguma žmonių įsirengia panašiai. Dalinę apdailą dažnai renkasi tie, kurie tikisi sutaupyti – įsirengdami savo jėgomis, ieškodami akcijinių prekių ir medžiagų ar taikydami netradicines idėjas. Tokiais atvejais galima ir sutaupyti, ir sukurti geresnį interjerą. Vis dėlto verta įsivertinti: ar tikrai skirsiu laiko pigesnių kokybiškų medžiagų paieškoms? Kokią dalį darbų galėsiu atlikti pats? Kiek išskirtinumo noriu tame būste?
„Pilnos apdailos butas leidžia pasinaudoti vystytojo masto ekonomija ir dažnai išvengti papildomų rūpesčių bei laiko sąnaudų. Tai ypač aktualu, jei planuojamas greitas įsikraustymas arba nėra patirties koordinuojant remonto darbus“, – sako E. Normantaitė.
Fiksuotos ar kintamos palūkanos?
Vienas pirmų klausimų, su kuriais susiduria būsimasis pirkėjas, – kokią palūkanų normą rinktis. Fiksuotos palūkanos suteikia nuspėjamumą: įmokos nemažėja, bet ir nedidėja visą fiksuotą laikotarpį, todėl biudžetą planuoti paprasčiau. Kintamos palūkanos įprastai būna žemesnės, todėl teoriškai leidžia pasiskolinti daugiau. Ši galimybė svarbi, kai būsto įperkamumas prastas ir reikia pasiskolinti maksimaliai. Ji palanki tiems, kurie tikisi pajamų augimo ir nori įsigyti geresnį būstą jau šiandien. Tiesa, kintamos palūkanos reiškia ir didesnę riziką – gali tekti mokėti daugiau, jei palūkanos pakils.
Lietuvoje dėl Atsakingo skolinimo nuostatų pasirinkimą apsunkina vadinamasis streso testas: bankai skaičiuoja paskolos dydį darydami prielaidą, kad palūkanos gali pakilti iki 5 proc. Tai reiškia, kad kintamų palūkanų paskolos atveju galima skolintis suma dažnai būna mažesnė nei norėtųsi. Fiksuotos palūkanos patrauklios tiems, kuriems svarbiausia stabilumas ir aiškus mėnesinis planas. Kintamos – tiems, kurie tikisi artimiausia pajamų augimo ir geba prisiimti tam tikrą riziką.
Poreikių patenkinimas ar investicija?
Būsto kaina tampriai susijusi su vieta. Geresnėje vietoje esantis būstas šiandien kainuos brangiau nei tas, kurio vieta dar tik laikoma perspektyvia. Perkant už tą pačią sumą, verta įsivertinti, kas svarbiau: jau geroje vietoje esantis būstas brangs lėčiau, o tas, kurio vieta patirs transformaciją, turi didesnį augimo potencialą (nors vietos potencialas dažnai jau įskaičiuotas į kainą).
