Sekite 15min Google
„Pirkėjai dažnai pirmiausia lygina skelbimuose matomas kainas, tačiau vien tik jų nepakanka norint įvertinti, kiek būstas iš tiesų kainuos per artimiausius metus. Mažesnė įsigijimo kaina gali būti patraukli, tačiau ją neretai atsveria papildomos investicijos, kurių prireikia jau įsikėlus“, – sako L.Žukovė.
Remontas gali reikšmingai padidinti galutinę sumą
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš pirmo žvilgsnio pigesnis senesnės statybos būstas gali tapti brangesniu pasirinkimu, yra remonto darbai. Nors skelbimuose dažnai akcentuojama mažesnė įsigijimo kaina, ji retai atspindi investicijas, kurių gali prireikti netrukus po įsikėlimo.
„Didžiausia rizika slypi ne kosmetiniame atnaujinime, o darbuose, kurių iš anksto ne visada įmanoma įvertinti. Gali paaiškėti, jog senesniuose butuose būtina keisti elektros instaliaciją ar vamzdynus, spręsti drėgmės, prastos ventiliacijos ar konstrukcinių įtrūkimų problemas. Tokie darbai dažnai išryškėja tik pradėjus remontą, todėl galutinis biudžetas gali gerokai viršyti pirminius planus“, – pažymi L.Žukovė.
Dėl šios priežasties prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik tai, kaip būstas atrodo šiandien, bet ir kokios investicijos į jį gali laukti artimiausius penkerius ar dešimt metų. Jei planuojamas kapitalinis remontas, naudinga iš anksto pasikonsultuoti su rangovais ar kitais specialistais ir bent preliminariai įsivertinti būsimas išlaidas. Tai leidžia objektyviau palyginti skirtingus būsto variantus ir suprasti, ar mažesnė pirkimo kaina iš tiesų reiškia mažesnes bendras išlaidas.
Energinis efektyvumas – mažesnės sąskaitos ilgalaikėje perspektyvoje
Dar vienas veiksnys, galintis reikšmingai pakeisti tikrąją būsto kainą, yra pastato energinis efektyvumas. Nors pirkėjai dažnai daugiausia dėmesio skiria įsigijimo kainai ir paskolos įmokai, ilgalaikėje perspektyvoje nemažą būsto išlaikymo dalį sudaro komunalinės išlaidos.
„Senesnės statybos daugiabučiuose dėl prastesnės pastato šiluminės izoliacijos, senų langų ar neefektyvių šildymo sistemų energijos sąnaudos dažnai būna didesnės. Tai reiškia ne tik didesnes sąskaitas šildymo sezono metu, bet ir mažesnį finansinį lankstumą kas mėnesį. Net jei dviejų panašaus dydžio būstų paskolos įmokos būtų vienodos, jų išlaikymo kaštai gali reikšmingai skirtis“ – akcentuoja „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė.
Ji priduria, kad taip pat verta pasidomėti, ar namui planuojama renovacija, kokie sprendimai jau priimti bendrijoje ar administratoriaus, ir kokia finansinė našta gali tekti gyventojams. Nors renovacija ilgainiui dažnai padidina būsto vertę ir sumažina energijos sąnaudas, trumpuoju laikotarpiu ji gali reikšti papildomus įsipareigojimus.
Finansinį planą verta sudaryti dar prieš kreipiantis dėl paskolos
L.Žukovė rekomenduoja dar prieš teikiant paraišką būsto paskolai sudaryti kuo išsamesnį būsimo pirkinio biudžetą. Į jį reikėtų įtraukti ne tik pradinį įnašą ir mėnesines paskolos įmokas, bet ir remonto išlaidas, turto vertinimą, notarines paslaugas, draudimą, įsikūrimo išlaidas bei galimus būsimus mokėjimus už pastato atnaujinimą.
„Kuo tiksliau įvertinamos visos su būsto įsigijimu susijusios išlaidos, tuo lengviau priimti finansiškai pagrįstą sprendimą. Kartais brangiau kainuojantis, tačiau geresnės būklės ar energiškai efektyvesnis būstas ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti ekonomiškesniu pasirinkimu nei pigesnis, bet didelių investicijų reikalaujantis variantas“, – pabrėžia L.Žukovė.
