Sekite 15min Google
Švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ klientų duomenų analizė rodo, kad tarp pirmąjį būstą įsigyjančių pirkėjų vyrauja 28–35 metų poros be vaikų. Jų pirmojo būsto biudžetas siekia 150–250 tūkst. eurų, o sprendimą pirkti dažniausiai lydi būsto paskola.
Vis dėlto pirmasis būstas toli gražu ne visada tampa namais visam gyvenimui – pasikeitus šeimos poreikiams, po kelerių metų gali prireikti daugiau erdvės ar kitokios gyvenamosios aplinkos. Bendrovė atliko klientų portretų analizę, kuria atskleidė, kokie žmonės dažniausiai įsigyja pirmąjį būstą ir kuo skiriasi jų lūkesčiai.
Įsitvirtinę darbo rinkoje – pasirengę pirmajam dideliam pirkiniui
Pirmojo būsto pirkėjų portretų analizė rodo, kad pirmąjį būstą dažniausiai įsigyja 28–35 metų žmonės. Tai gyvenimo etapas, kai daugelis jau būna sukaupę kelerių metų darbo patirtį, įsitvirtinę profesinėje srityje ir pradėję gauti stabilesnes pajamas. Skirtingai nei karjeros pradžioje, kai svarbiausia gali būti lankstumas ir galimybė keisti gyvenamąją vietą, šiame etape vis dažniau galvojama apie ilgalaikį finansinį stabilumą ir nuosavybę.
„Nuosavo būsto pirkimas suteikia galimybę savarankiškai planuoti savo gyvenimą ir į nekilnojamąjį turtą nukreipti lėšas, kurios kitu atveju būtų skiriamos nuomai. Tačiau kartu tai yra ir vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų, todėl pirkėjai turi įvertinti ne tik turimas pajamas bei pradinį įnašą, bet ir tai, kiek lėšų liks kitoms gyvenimo išlaidoms bei ateities planams. Šiame gyvenimo etape žmonės dažnai jau gali realistiškiau įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti kelerius metus į priekį. Būsto pirkimas tampa ne vien noru turėti nuosavus namus – tai ir sprendimas dėl finansinių įsipareigojimų, gyvenamosios vietos bei ateities planų“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Pora be vaikų – būstas bendram gyvenimui
Bendrovės klientų analizėje taip pat išsiskiria poros, kurios dar neturi vaikų, tačiau jau planuoja šeimą. Jų pirmojo būsto pirkimas dažnai sutampa su noru įsikurti kartu, turėti daugiau stabilumo ir pradėti kurti bendrus namus. Nors sprendimą gali paskatinti noras nebepriklausyti nuo nuomotojo ar tėvų, svarbi ir ilgalaikė perspektyva – ar pasirinktas būstas bus tinkamas ne tik šiandien, bet ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
„Tokios poros dažnai stengiasi suderinti skirtingus lūkesčius. Vienam partneriui gali būti svarbiausias patogus susisiekimas su darbu, kitam – ramesnė aplinka, žaliosios erdvės ar netoliese esančios paslaugos. Jei šeimos pagausėjimas yra ateities planuose, gali būti vertinamas ir papildomo kambario poreikis, ugdymo įstaigų prieinamumas bei galimybė patogiai gyventi keičiantis šeimos sudėčiai. Pirmasis būstas tokiu atveju tampa kompromisu tarp dabartinio gyvenimo būdo ir ateities lūkesčių. Pirkėjams svarbu rasti sprendimą, kuris atitiktų finansines galimybes, tačiau dėl kurio po kelerių metų nereikėtų iš karto ieškoti kitų namų vien todėl, kad pasikeitė jų poreikiai“, – aiškina R.Pleteras.
Jos teigimu, poros dažnai galvoja ne tik apie tai, ko joms reikia šiandien, bet ir apie tai, kaip gyvens po kelerių metų. Vis dėlto ne visada racionalu iš karto pirkti didesnį būstą vien dėl galimų ateities pokyčių. Dažniausiai jaunoms poroms svarbu įvertinti savo finansines galimybes šiuo metu ir pasirinkti tokį sprendimą, kuris būtų patogus dabartiniame gyvenimo etape, bet kartu leistų planuoti ateitį.
Jauna šeima – svarbu ne tik butas, bet ir aplinka
Kitas dažnai pasikartojantis pirmojo būsto pirkėjo portretas – šeima, kuri jau augina vieną vaiką. Tokiems pirkėjams būsto pasirinkimas dažnai susijęs su konkrečiais kasdieniais poreikiais: reikia daugiau vietos daiktams, patogios erdvės vaikui ir aplinkos, kurioje būtų galima saugiai bei patogiai gyventi.
„Bonava Lietuva“ klientų portretų analizėje šią grupę svarbu vertinti atsižvelgiant ne tik į šeimos sudėtį, bet ir į jos kasdienį gyvenimo ritmą. Kai šeimoje atsiranda vaikas, didesnę reikšmę įgyja darželių ir mokyklų artumas, žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, patogus susisiekimas ir galimybė kasdienes užduotis atlikti negaištant daug laiko kelionėms. Šeimai taip pat tenka derinti didesnio būsto poreikį su finansinėmis galimybėmis. Būsto paskolos įmoka turi būti suderinama ne tik su pajamomis, bet ir su kitomis išlaidomis, patiriamomis auginant vaiką. Todėl renkantis pirmąjį būstą svarbu ne vien jo plotas ar kambarių skaičius, bet ir tai, kiek kainuos kasdienis gyvenimas pasirinktoje vietoje“, – sako R.Pleteras.
Kai pirmąjį būstą nuperka tėvai
Tarp dažniau pasitaikančių pirmojo būsto pirkėjų yra ir studentų, kuriems butą studijų mieste nuperka kituose miestuose ir miesteliuose gyvenantys tėvai. Šiuo atveju sprendimą dažniausiai lemia noras suteikti vaikui patogias gyvenimo sąlygas studijų laikotarpiu, kartu įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kuris gali išlikti naudingas ir vėliau.
„Tėvams toks pirkinys gali atrodyti patrauklesnis nei kelerius metus mokėti nuomą, ypač jei jie turi sukaupę pakankamai lėšų ir planuoja ilgalaikį turto panaudojimą. Pasibaigus studijoms, butas gali likti jauno žmogaus gyvenamąja vieta, būti nuomojamas ar tapti finansiniu pagrindu savarankiškam gyvenimui. Šis portretas skiriasi nuo kitų tuo, kad būsto naudotojas ir pirkimo finansuotojas dažnai yra skirtingi žmonės. Taip pat šiuo atveju dažnai pasitaiko, kad būstas nuperkamas be paskolos“, – dėsto R.Pleteras.
Pirmasis būstas dažnai nėra paskutinis
Visus pirmojo būsto pirkėjų portretus vienija tai, kad šį būstą naujakuriai dažnai renkasi konkrečiam gyvenimo etapui. „Bonava Lietuva“ vadovo R.Pletero teigimu, bendrovė vertina, kad pirmajame būste žmonės paprastai planuoja gyventi apie penkerius–septynerius metus – per šį laikotarpį gali reikšmingai pasikeisti jų asmeninis gyvenimas, šeimos sudėtis, karjeros galimybės, finansinė padėtis ir kasdieniai poreikiai.
„Pora, iš pradžių pasirinkusi būstą dviem, vėliau gali susilaukti vaikų ir pradėti ieškoti papildomo kambario. Įsitvirtinus darbo rinkoje ir pasikeitus karjeros galimybėms, gali tapti aktuali kita miesto dalis, o vaikams pradėjus lankyti darželį ar mokyklą – patogesnis atstumas iki ugdymo įstaigos. Todėl natūralu, kad laikui bėgant keičiasi ir tai, ko žmonės tikisi iš savo namų“, – sako R.Pleteras.
Pasak jos, pirmąjį būstą verta vertinti kaip svarbų žingsnį į nuosavybę, bet nebūtinai kaip galutinį pasirinkimą. Tai, kas puikiai tiko jaunai porai ar vienam žmogui, po kelerių metų gali nebeatitikti pasikeitusių šeimos poreikių. Pagerėjus finansinėms galimybėms, dalis gyventojų ima svarstyti apie erdvesnį butą ar nuosavą namą, kuriame būtų daugiau privatumo ir asmeninės erdvės.
„Pirmasis būstas nebūtinai turi būti didžiausias ar brangiausias pirkinys žmogaus gyvenime. Svarbiausia, kad jis atitiktų dabartinius poreikius ir finansines galimybes, o ateityje, pasikeitus aplinkybėms, žmogus galėtų priimti naują sprendimą. Pirmasis būstas suteikia galimybę pradėti kaupti nuosavą turtą ir kurti savarankišką gyvenimą, o vėliau – rinktis namus, geriau atitinkančius pasikeitusius poreikius“, – teigia R.Pleteras.
