Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Kipro Respublikos bendrovės „HJKM HOLDINGS LIMITED“ ieškinį atsakovams UAB „Contestus“ ir „Contestus“ grupės vadovui Pauliui Trimoniui dėl taikos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.
P.Trimonis, pasak ieškovų, buvo projekto bendrovės prokuristas – ypatingą komercinį įgaliojimą turintis asmuo, kuriam buvo suteikta teisė veikti bendrovės vardu, tvirtinti mokėjimus ir kartu su įmonės vadovu priimti esminius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.
Pasak Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjos Linos Nemeikaitės, patikslintu ieškiniu Kipro bendrovė prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 15 d. taikos sutartį, iš UAB „Contestus“ priteisti 10 mln. eurų baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, solidariai iš abiejų atsakovų – 2 778 817,13 euro žalos atlyginimą dėl, kaip teigiama, ne rinkos sąlygomis vykdytų sandorių bei kitų pažeidimų, taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Su pačia taikos sutartimi 15min susipažinti nebuvo leista.
Ieškovai: taikos sutartis pasirašyta patiriant spaudimą
„HJKM HOLDINGS LIMITED“ interesams atstovaujantis advokatas Kęstutis Virbickas teigia, kad taikos sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai investuotojas neturėjo realios pasirinkimo laisvės.
Pasak jo, tuo metu investuotojas negalėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, todėl sutiko pasirašyti susitarimą, kuriuo šalys atsisakė tarpusavio pretenzijų.
„Taikos sutartimi buvo išspręsta, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Iš kitos pusės buvo siekiama, kad nebebūtų atliekamas statybinis auditas. Jis sutiko su ta sąlyga ir taika dėl to, kad jam reikėjo atsiimti investuotas lėšas“, – sakė K.Virbickas.
Patikslintame ieškinyje taip pat teigiama, kad taikos sutartis buvo pasirašyta investuotojui patiriant ekonominį spaudimą. Pasak ieškovų, tuo metu buvo sustabdyti projekto bendrovės mokėjimai, o be P.Trimonio, kaip prokuristo, pritarimo negalėjo būti priimami svarbiausi sprendimai, todėl HJKM neturėjo realios galimybės atsisakyti pasirašyti susitarimo.
Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad konfliktas tarp partnerių kilo dar 2023 metais, kai investuotojas pareikalavo atlikti projekto statybos darbų auditą. Ieškovų teigimu, 2023 m. rugsėjį Statybos tyrimų instituto parengtuose dviejuose tyrimo aktuose buvo konstatuota, kad daugelyje rangos sutarčių darbų kainos reikšmingai viršijo rinkos kainas, o dalis darbų į sąmatas galėjo būti įtraukta nepagrįstai. Tačiau, anot ieškinio, 2024 m. sausio 4 d. šalių sutartas statybinis auditas taip ir nebuvo atliktas – vietoje to po vienuolikos dienų buvo pasirašyta taikos sutartis.
