Kaip jau skelbė portalas Madeinvilnius.lt, vasario 5 d. Lietuvos architektų rūmų posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu įvyko Vilniaus regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdis, kuriame buvo svarstytas architekto Luko Rekevičiaus prašymas dėl projekto urbanistinio integralumo P. Lukšio g. 34, kur įsikūręs prekybos centras „Banginis“.
Posėdžio metu tarybos nariai buvo supažindinti su prekybos centro „Banginis“ teritorijos transformacijos vizija. Ją pristatė UAB „Aketuri architektai“ vadovas Lukas Rekevičius.
Kaip teigiama posėdžio protokole, AB „Baltic Shopping Centers“ užsakymu viziją įgyvendins UAB „Aketuri architektai“, MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“.
Anot protokolo, posėdžio tikslas – pristatyti „Banginio“ teritorijos viešųjų erdvių bei architektūros sprendinius bei kompleksiškai vystytus Viešojo transporto mazgo P. Lukšio gatvėje pertvarkymo pasiūlymus.
Tad kaip ši teritorija pasikeis?
Iškils daugiabučių kvartalas
„Planuojamos dvi gatvės didelį sklypą padalina į keturias dalis. Dabar veikiančią parduotuvę norima iškelti į teritorijos šiaurės rytinį kampą ir jai skirti du pastato aukštus, išnaudoti stogus. Nuo autobusų parkavimo zonos ir stotelės planuojamas ekraninis užstatymas, kuris apsaugotų gyvenamosios paskirties pastatus nuo triukšmo“, – rašoma protokole.
Posėdyje paklausta, ar buvo spręstas transporto klausimas.
„Parkavimo klausimai yra išsprendžiami, tačiau prioritetas teikiamas patrauklaus transporto mazgo įkūrimui. Numatomi sankryžų sprendiniai yra paprastesni, bus aiškiau naviguoti ir pasiskirstys transporto srautas“, – protokole cituojamas L.Rekevičius.
Posėdžio metu atskleista, kad teritorijos transformacijos metu numatoma statyti vieną 9 aukštų pastatą, o likusieji pastatai butų 7 aukštų.
Gyvenamoji funkcija planuojama vidinėje sklypo dalyje, toliau nuo intensyvios P. Lukšio gatvės. Gatvių perimetrus ir viešąsias erdves formuotų komercinės patalpos. Visos gyvenamosios patalpos būtų skirtos nuomai. Visų pastatų pirmieji aukštai galėtų būti pritaikomi bet kokiai funkcijai, integruoti švietimo įstaigas, bet konkrečiai vieta nenurodoma. Planas išlieka lankstus. Numatoma 1417 butų, 3000 gyventojų.
Siūlomas transporto eismas: įvažiavimai grupuojami vienoje vidinėje gatvėje, aptarnaujantis transportas judėtų žiedu, autobusų galinis punktas – kokybiška viešoji erdvė.
Planuojama ir žalioji erdvė: formuojama žalioji jungtis su aplinkiniais gyvenamaisiais kvartalais, humanizuojami esamų gatvių profiliai.
Posėdyje iškeltas klausimas, koks ryšys numatomas su upės pakrantėje esančiomis dviračių takų jungtimis. Protokole taip pat nurodoma, kad kadangi pakrantėje yra status šlaitas, todėl planuojami takai palei P. Lukšio gatvę, tačiau tam reikalinga savivaldybės pagalba.
Posėdyje pasiteirauta ir, koks yra šio projekto statusas? Šiuo metu jis priešprojektinėje vizijoje.
„Ši vizija turėtų būti naudojama rengiamai detaliojo plano korekcijai. Gavus išvadas, vystytojai turės apsispręsti, ar projektas turėtų būti toliau vykdomas“, – teigė L.Rekevičius.
Taryba rekomendavo, kad, numatant koreguoti nagrinėjamoje teritorijoje galiojantį detalųjį planą, rekomenduojama „Banginio“ teritorijos transformacijos vizijai rasti rengti urbanistinės vizijos konkursą.
Vilniaus savivaldybė: vertiname teigiamai
Vilniaus miesto savivaldybės komentare 15min teigiama, kad prieš maždaug pusmetį Vilniaus miesto savivaldybė buvo supažindinta su teritorijos plėtros tikslais, pagal viziją leista rengti projektinius pasiūlymus.
„Mūsų žiniomis, neseniai koncepcija pristatyta ir Regioninėje architektų taryboje, gautos pastabos, pagal kurias turės būti atliekamos korekcijos ir, greičiausiai, kartojama ekspertavimo procedūra“, – teigiama komentare.
Anot jo, galimą teritorijos konversiją Vilniaus miesto savivaldybė vertina teigiamai, nes planuojama daugiafunkcė rajono centro dalis praturtintų Šiaurės miestelį gyventojams reikalingomis įvairiomis paslaugomis ir naujomis funkcijomis.
„Tačiau į konversiją turi būti žiūrima kompleksiškai, kad ji derėtų urbanistiškai, turėtų tinkamą gatvių tinklą. Pagal dabartinę koncepciją be kita ko reikėtų perplanuoti viešojo transporto maršrutų galinį punktą, pritaikant jį ne tik autobusams, bet ir viešajai erdvei. Visiems šiems pokyčiams reikalinga koreguoti detalųjį planą, ši sąlyga statytojui iškelta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje“, – nurodoma komentare.
Anot jos, kol kas savivaldybė nėra sulaukusi prašymo leisti inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūras, taip pat pristatymui visuomenei ir tvirtinimui savivaldybėje nėra pateikti projektiniai pasiūlymai.
